Policijoje – patarėjo pareigos: dėl griežtų reikalavimų pareigūnų išsilavinimui kyla keblumų

Neatitiko reikalavimų

2016 m., policijai vadovaujant generaliniam komisarui Linui Pernavui, buvo pakeistos kai kurios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatos.

Vienas punktų skelbė, kad nuo 2021 m. pradžios komisariatų vadovai ir valdybų viršininkai turi būti įgiję aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Įvykdyti šią sąlygą aukštojo, bet ne teisinio mokslo diplomą turintys policijos vadovai galėjo per penkerius metus. Papildomos studijos paprastai užtrunka pustrečių metų. Kai kurie pareigūnai taip ir pasielgė. Bet ne visi.

Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate du aukštas pareigas einantys pareigūnai nebeatitiko jiems keliamų išsilavinimo reikalavimų, nors Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas nė vienam jų neturėjo priekaištų dėl tarnybos.

Taip išeina, kad kažkada žmogaus turimas išsilavinimas tiko, o paskui – jau nebe.

Praėjusių metų pabaigoje su bendradarbiais atsisveikino Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė. Moteris jau buvo ištarnavusi policijoje 20 metų, tad tapo vidaus reikalų sistemos pensininke.

Neskuba atsisveikinti

Kitas vienai Kriminalinės policijos valdybai vadovaujantis pareigūnas nusprendė likti tarnyboje. Daugiau nei 25-erius metus policijoje dirbantis vyras yra pelnęs neabejotiną autoritetą ir yra gerai vertinamas už savo dalykines savybes. Būtent todėl buvo ne kartą apdovanotas ir paskatintas už puikią tarnybą.

Kadangi valdybai negali vadovauti, dabar jis vadinamas laikinuoju vadovu, oficialiai jo pareigos – patarėjas.

„Aišku, kad kai kuriems žmonėms buvo sunkumų įgyti teisinį universitetinį išsilavinimą, o įsakymu apriboti jų teisėti lūkesčiai. Taip išeina, kad kažkada žmogaus turimas išsilavinimas tiko, o paskui – jau nebe. Tokiems pareigūnams buvo siūlomos kitos pareigos. Mes stengsimės juos išlaikyti ir rasime jiems vietą. Tokių darbuotojų nebuvo daug, – paaiškino A.Motuzas. – Kadangi visoje Lietuvoje prie valdybų buvo įsteigtos patarėjų pareigybės, vienas mūsų pareigūnų sutiko juo tapti. Patarėjo funkcijos iš esmės yra kitokios nei valdybos vadovo. Tai yra labiau analitinis darbas, patarėjai dalyvauja tiriant nusikaltimus, kontroliuoja tyrimus, jie būna įtraukti kaip stebėtojai į tyrimų grupės veiklą, padeda bendradarbiauti su kitomis valdybomis ir prokuratūra, sprendžia organizacinius klausimus. Kai kur jų reikia, kai kur jie galbūt nebūtini.“

Painiavos netrūksta

Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate dabar dirba vienas patarėjas, tačiau kituose apskričių komisariatuose jų yra daugiau.

Dėl griežtų reikalavimų pareigūnų išsilavinimui kilo ir daugiau keblumų.

Keli aukštas pareigas užimantys pareigūnai yra įgiję universitetinį, bet ne teisinį aukštąjį išsilavinimą, kolegijose gavę teisinį, bet ne universitetinį išsimokslinimą.

Ar tokius diplomus turintys policininkai atitinka naujojo statuto nuostatas, iki galo neaišku, bet dėl jų likimo kol kas nebuvo kilę klausimų.

Dar iki reikalavimo būtinai įgyti universitetinį teisininko diplomą įsigaliojimo atrankose į policijos padalinių vadų pozicijas būdavo skiriami tik tokį išsilavinimą turintys pareigūnai.

A.Motuzas patikino, kad jauni pareigūnai vis dažniau siekia ne tik aukštų postų, bet ir teisinio išsilavinimo, todėl per atrankas visada yra iš ko rinktis.

Netrukus bėdų dėl nepakankamo aukštus postus užimančių policininkų išsilavinimo nebebus. Gal tada išnyks ir patarėjų poreikis.