- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po siautusių žiemos audrų į krantą žemyninėje dalyje sugrįžo apie 60 proc. nuplauto smėlio, o Kuršių nerijoje – apie 30 proc., sako mokslininkai.
Audrų niokotus pajūrio ruožus po audros ir gegužę pakartotinai aplankė Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojai Gintautas Žilinskas ir Darius Jarmalavičius.
„Situacija pajūryje pagerėjo ir pakankamai neblogai. Žemyno krante sugrįžo apie 60 proc. nuplauto smėlio, o Kuršių nerijoje ženkliai prasčiau, tik 30 procentų“, – BNS sakė G. Žilinskas.
Mokslininkai buvo paskaičiavę keturių šią žiemą praūžusių audrų, kuomet vėjo greitis buvo pasiekęs stichinį 35 metrų per sekundę lygį, padarytus nuostolius. Per audras žemyninėje dalyje buvo nuplauta apie 425 tūkst. kubinių metrų smėlio, po trijų mėnesių sugrąžinta apie 252 tūkst. kubinių metrų.
Nerija nukentėjo labiau
Kartu su Kuršių nerija audros pajūryje nuplovė apie 1,75 mln. kubinių metrų smėlio. Anot G. Žilinsko, tai apie dešimtadalis viso Kuršių nerijos kopagūbrio.
„Daug nuplovė, tik, matyt, giliai nespėjo nutempti. 40 metų dirbu, daug audrų mačiau nuo 1983 metų, bet tokios situacijos nebuvo. Gal kiek panašiai kaip per Anatolijų, bet čia keturios žiemos audros“, – sakė G. Žilinskas.
40 metų dirbu, daug audrų mačiau nuo 1983 metų, bet tokios situacijos nebuvo.
Jo teigimu, lyginant su žemynu matyti, kad Kuršių nerijoje kol kas jūra nuplauto smėlio gražino beveik perpus mažiau. Taip pat nerijoje pasitaikė daugiau atkarpų, kur per audras buvo nuplautas didelis smėlio kiekis (pvz., piečiau Nidos), o grąžinta buvo tik apie 10 proc.
„Žodžiu, grąžinama skirtinguose ruožuose daug netolygiau nei žemyno krante“, – teigė mokslininkas.
G. Žilinsko teigimu, smėlis labiausiai sugrįžo į paplūdimius, tačiau kai kur pagerėjo ir kopagūbrių situacija. Pastariesiems atsistatyti, anot G. Žilinsko, orai nebuvo palankūs, vyravo vėjai.
„Labiausiai liko „nukandžiota“ vizualiai ten, kur aukštas kopagūbris. Kur paplūdimys buvo išplautas ir skardis buvo didelis, į paplūdimį sugrįžus smėliui, dalį kopagūbrio apačios smėlis uždengė“, – sakė mokslininkas.
Pasimatė durpynai
Itin ženklų atsistatymą centro darbuotojai pastebėjo šiaurinėje žemyninės kranto dalies pusėje, tarp Palangos ir Nemirsetos, taip pat aplink Šventąją.
Čia po audrų pirmą kartą per savo 40 darbo metų G. Žilinskas teigė matęs taip nupustytą smėlį, jog visai netoli Būtingės pajūryje buvo atsivėrę durpynai.
„Būtingėje kai kur smėlio buvo kone nelikę, to nesu matęs, bet vyravę šiaurės vėjai grąžino smėlį ir uždengė“, – pasakojo mokslininkas.
Sugrįžus smėliui darbuotojai nustatė ir po audrų vėl paplatėjusius paplūdimius. Žemyninėje dalyje jie buvo susiaurėję aštuoniais metrais, pusė tiek jau sugrįžo į savo vietą.
Kuršių nerijoje paplūdimiai kai kur buvo susiaurėję net 16 metrų, tačiau, pasak G. Žilinsko „septynis metrus jau sugrįžo“.
„Atsistatymas dar vyks ir vasarą, ir rudenį, maždaug iki spalio“, – sakė mokslininkas.
G. Žilinsko teigimu, jei vėjas neviršija maždaug 14 m/s, nevyrauja lietūs, tuomet sausas smėlis iš paplūdimio ima grįžti į kopagūbrius. Jei pučia stipresni nei 14 m/s vėjai, tuomet kopagūbriai ardomi.
Keturios stiprios audros, stipriai pažeidusios paplūdimius, viena po kitos pajūryje praūžė sausio ir vasario mėnesiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai1
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?20
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus20
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Vaidila“ baigs savo gyvavimą: iškils modernus statinys53
Jau pirmadienį buvęs kino teatras „Vaidila“ baigs savo gyvavimą – tądien prasidės pastato griovimas. Šioje vietoje iškils naujas, modernus statinys. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Keiksmai skamba ir vaikų darželiuose4
Prie keiksmų vaikai įpranta nuo mažumės. Tai tvirtina darželiuose su mažamečiais dirbančios pedagogės. Keiksmažodžius mažieji dažniausiai išgirsta žiūrėdami filmus, iš kitų vaikų ar namų aplinkoje, tačiau tokius žodžius vart...