Pažintis su uostu – iš laivo denio

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai gali nemokamai paplaukioti laivu „Forelle“ ir susipažinti su uostu. Dauguma keleivių prisipažino, kad pirmą kartą taip sužino, kas vyksta už aukštų uosto tvorų.

Reisai pilni

\"Aš net nežinojau, kad mūsų uoste tiek daug konteinerių.\" \"Nesu matęs uosto iš marių pusės.\" Tokiais įspūdžiais po ekskursijos dalijosi keleiviai. Jie sakė, kad tai bene vienintelė galimybė paprastiems žmonėms pamatyti uždarą uostą.

Nemokamas ekskursijas organizuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jau surengtos 32 vienos valandos pažintinės keliones laivu „Forelle“.

„Iš pradžių galvojome, kad ekskursijos bus tik birželio – liepos mėnesiais. Bet sulaukėme labai daug norinčių plaukti. Žmonės atvažiuoja net iš kitų miestų. Todėl pratęsėme šią akciją iki vasaros pabaigos“,– sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė ryšiams su visuomene Geda Marozaitė.

Rugpjūtį laivas „Forelle“ išplaukia iš Kruizinių laivų terminalo du kartus ketvirtadieniais ir triskart sekmadieniais. Nors laivas gali plukdyti 80 keleivių, beveik visos vietos jau užsakytos.

Ekskursijas veda gidė. Jų metu keleiviams rengiamos viktorinos. Teisingai atsakiusieji gauna prizą. Kiekvienam keleiviui taip pat įteikiamas uosto žinovo diplomas.

Senesnis nei Klaipėda

Pirmųjų ekskursijų metu žmonės buvo supažindinami su šiaurine uosto dalimi. Dabar keleiviai plukdomi iki Malkų įlankos. Anot ekskursijų gidės, uostas senesnis nei pats Klaipėdos miestas. „Žmonės pirmiausia kūrėsi prie vandens. Dar nesant miestui čia gyveno baltų gentys. Savo laiveliais jie plaukdavo žvejoti, susisiekdavo su kitu krantu. Dabartinio uosto teritorijoje anksčiau buvo nedidelės prieplaukos. Klaipėdos uostas suklestėjo tik XIX amžiuje“,– pasakojo gidė.

Dabar uoste yra devyniolika stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų. Plaukiant į pietus iš Kruizinių laivų terminalo pirmiausia pasimato Klaipėdos laivų remonto įmonės krantinės. Anksčiau čia buvo remontuojami laivai. Dabar prie krantinių stovi jachtos. Per artimiausius keletą metų buvusi remonto įmonė turėtų tapti viešbučių, kavinių, pramogų kompleksu.

Toliau stovi „Baltijos“ laivų statykla. Šiai įmonei daugiau nei penkiasdešimt metų. Laivų statyklos įkūrimo tikslas buvo statyti žvejybinius laivus sovietiniams Baltijos ir Arktikos jūrų laivynams. Nuo įmonės įkūrimo iki 1990 m. buvo pastatyti 362 laivai, 65 plaukiojantys plieniniai dokai. Iki šiol jie naudojami Kuboje, Vokietijoje, Indonezijoje, Mozambike, Singapūre, Rumunijoje ir kitose šalyse.

Konteineriai ir malkos

Klaipėdos uoste yra išlikęs senasis celiuliozės fabrikas, statytas daugiau nei prieš šimtą metų. Jis paskelbtas industriniu paveldu.

Šalia Naujosios perkėlos yra Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas. Per metus Klaipėdos uoste perkraunama 80 tūkstančių konteinerių.

Už terminalo – kompanija „Klaipėdos Smeltė“. Įmonės istorija siekia XVII amžių, kai Baltijos jūros pakrančių žvejai į marias įtekančio upelio pakrantėse įkūrė žvejybos uostą. Oficialiai Klaipėdos jūrų žvejybos uostas, kurio teritorijoje formuojasi dabartinė jūrų krovos ir logistikos kompanija, buvo įkurtas 1945 metų liepos mėnesį.

Malkų įlankoje įsikūrusi Vakarų laivų gamykla. Joje pastatyti laivai dažniausiai išplaukia į Norvegiją. Šioje teritorijoje įsikūrusios 23 dukterinės įmonės, kurios susijungė į vieną grupę.

Šalia – Jūrų perkėla. Iš jos krovininiai keltai plaukia į Vokietiją, Švediją bei Daniją.

Infoboksas:

Klaipėdos uostas. Faktai:

Pirmą kartą paminėtas XIII a. Jame sustodavo Liubeko, Brėmeno pirklių laivai.

Vieta: tai labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas.

Darbo laikas: uostas dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ištisus metus.

Gylis: 13 – 15 metrų.

Plotas: 415 hektarų, 15 kilometrų ilgio.

Nuosavybė: visa uosto teritorija yra valstybinė žemė.

Uoste yra: tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla susiję daugiau kaip 800 ūkio subjektų.

Krova: per metus uostas gali perkrauti iki 40 milijonų tonų įvairių krovinių.

Nauda: Klaipėdos uoste bei su uosto veikla susijusiose įmonėse yra sukuriama per 23 tūkst. darbo vietų bei 4,5 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP (bendrojo vidaus produkto).

Pasiekimai: Klaipėdos uoste daugiausiai iš visų Baltijos šalių perkraunama konteinerių.

Turizmas: šiais metais 48 kartus į uostą atplauks kruiziniai laineriai.

Istorija: buvęs celiuliozės fabrikas paskelbtas industriniu paveldu.

Perkėla: iš Klaipėdos kursuoja penki krovininiai ir keleiviniai keltai.

Specializuota: „Begoje“ daugiausiai perkraunama birių krovinių.

Eismas: laivų skaičius sparčiai didėja, todėl vis sunkiau išsitekti uosto akvatorijoje didiesiems ir pramoginiams laivams.

Perkrauta: Klaipėdos uoste jau nebetelpa konteineriai.

Uždaras: klaipėdiečiai ir miesto svečiai pripažino, jog apie uostą nedaug žino.

Gidas: Klaipėdos laivininkų mokyklos būsimiems mokiniams ekskursiją po uostą vedė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius rinkodarai Artūras Drungilas.

Vardas: Malkų įlankoje nuo seno buvo kraunama mediena.

Kontrastas: visiškai priešingas industriniam uosto veidui – Smiltynės krantas.

Tvarka: vietoj laivų kapinyno planuojama įrengti pramoginių valčių prieplauką.

Gamta: uoste aplink laivus, o ypač keltus, sukiojasi jūriniai paukščiai.

Poilsis: nors uosto akvatorijoje žvejoti draudžiama, Smiltynės pusėje galima sutikti ne vieną žveją.

Produkcija: „Baltijos“ laivų statykloje pagaminti laivų korpusai išplaukia į kitas šalis.