Patriotizmas - ne už dyką

Artėjant rinkimams, kai kurioms partijoms pritrūko kandidatų į savivaldybės tarybą.

Todėl po Seimą klaidžioja įstatymo projektas, siūlantis už pasisėdėjimą posėdžiuose tarybos nariams mokėti bent keturgubai daugiau. Tik neviršyti administracijos direktorių atlygio, kuris dabar yra apie tris tūkstančius.

Iš Savivaldybių asociacijos po savivaldybes klajoja raštai, siūlantys tarybos nariams apsispręsti, ar jie svajoja apie profesionalių politikų statusą.

Gauti algą už tai, kad pakilnoji ranką posėdžiuose ir niekur kitur nedirbti, yra ne vieno tarybos nario slapta vizija.

Kai tarybų deputatus rinko asmeniškai, jie turėjo savo rinkimų apylinkę. Nors formaliai išrinktieji privalėjo susitikti su rinkėjais: padėti žmogui išsiaiškinti, kodėl lupikauja butų valdyba arba kodėl už šildymą moka po du su puse šimto, o bute tik 13 laipsnių virš nulio.

Dabar tarybos nariai šią savo pareigą paliko žiniasklaidai ir pavieniams entuziastams, kurie yra nusitaikę šturmuoti savivaldybės aukštumas.

Savo misija tarnauti žmonėms dabartiniai politikai laiko galimybę pritarti arba nepritarti valdininkų paruoštiems sprendimų projektams.

Nesvarbu, kad šie projektai yra paruošti kabinete užsisėdėjusio žmogaus, matančio realų gyvenimą taip, kaip jį per televiziją, radiją ar laikraštyje parodo žurnalistai.

Tai, ką praneša į valdžios rūmus užsukęs pilietis, valdininkui yra „dzin“, jei lankytojo problemos nepasigauna žiniasklaida. Ir neiškaršia biurokratams kailio.

Vykdomoji valdžia, kokia ji bebūtų netikusi, yra sureguliuota gana griežtais įstatymais.

Pavyzdžiui, dieną kitą praūžavęs, klerkas gali išlėkti iš darbo.

O jei pravaikštininkas - profesionalus politikas, Seimo narys, tai už gausias pravaikštas tik dalį atlyginimo praras.

Jo iš darbo neišgins, kol nepapuls į kalėjimą už nusikaltimą - ir tai ne garantija.

Lietuva - stebuklų žemė - jau turėjo istoriją, kai nuteisto už kyšį parlamentaro kolegos iš Seimo neišvarė.

Audrius Butkevičius, atsėdėjęs du trečdalius, sugrįžo atstovauti tautai Seime.

Vieno parlamento kai kam dar negana. Reikia įkurti dar bent 60 seimukų.

Gyvenimas eina į priekį, partijų apetitas auga žymiai sparčiau, nei pučiasi mokesčių mokėtojų piniginės.

Šiandien pasiūlyta nesąmonė - mokėti tarybų nariams algas tik litu mažesnes nei trys tūkstančiai - rytoj gali tapti realybe.

Prieš 13 metų niekas nemokėjo algų vietinėms rinkimų komisijoms.

Vardan demokratijos atsirado dešimtys milijonų litų valstybės biudžete, kad vietinėse rinkimų komisijose būtų partijų įvairovė.