Netyla diskusijos dėl elektrinių paspirtukų: žada dar daugiau suvaržymų

Kitose šalyse jau atsisakoma

Rugsėjo pradžioje vykusiame Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje buvo kalbama, kad elektriniai paspirtukai komplikuoja eismą, sukelia avarines situacijas, o kartais net pražudo į jas patekusius žmones.

Tąkart Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika sakė, kad kai kurios Vakarų Europos šalys paspirtukus jau eliminavo. Kitaip tariant, tam tikrose viešose vietose uždraudė.

Ispanijoje buvo pakeisti kai kurie įstatymai, tad elektriniais paspirtukais draudžiama važinėti ant šaligatvių.

Tokia nuostata įsigalėjo ir Prancūzijoje, o Barselonoje paspirtukų nuoma apskritai uždrausta.

Jungtinėje Karalystėje jais galima važinėtis tik privačiose teritorijose ir tik su žemės savininko leidimu. Pažeidus šią nuostatą arba važinėjant bendrojo naudojimo keliu – skiriama bauda, kuri gali siekti net 300 svarų.

Pietų Amerikoje esančioje Peru valstybėje  paspirtukai taip pat uždrausti.

O Šiaurės Amerikoje galima važinėtis šaligatviais, bet tik penkiose valstijose – Arizonoje, Ajovoje, Luizianoje, Rod Ailande ir Virdžinijoje.

Yra didžiulis avaringumas.

Nubaudė 72 asmenis

Uostamiesčio kelių policijos tarnybos viršininkas M.Džermeika pabrėžė, kad Klaipėdoje vasaros sezonu policija pradeda bent 30 proc. tyrimų (iš visų įskaitinių įvykių) dėl elektrinių paspirtukų naudotojų sukeltų eismo įvykių.

"Yra didžiulis avaringumas. Daug žmonių susižaloja, turime daug eismo įvykių. Problema  aktuali. Mes turime ją spręsti", – tikino Kelių policijos tarnybos viršininkas.

Nuo šių metų pradžios Klaipėdos pareigūnai yra nubaudę net 72 paspirtukininkus už įvairius pažeidimus. Dažniausi pažeidimai – nepraleidimas, važiavimas per sankryžas, nesilaikant taisyklių. Ne ką mažiau įvykių nutinka ir dėl paspirtukininkų neblaivumo.

Ypač paryčiais grįžtantys iš naktinių klubų apsvaigę klaipėdiečiai paspirtuką naudoja tarsi taksi. Tokiais atvejais irgi būta avarijų.

Tokiam paspirtukininkui gresia administracinė atsakomybė – nuo 80 iki 150 eurų bauda.

Paradoksas: apie paspirtukus šnekama itin dažnai, tačiau apie gerokai pavojingesnius pačiam vairuotojui riedžius kol kas linkstama patylėti. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Partrenkė vaiką ir pabėgo

Viena didžiausių bėdų, su kuria susiduria policijos pareigūnai, – asmens, turinčio privatų elektrinį paspirtuką, identifikavimas.

"Pamenu, kai maždaug 50 metų vyras, važiuodamas tokiu paspirtuku, partrenkė ketverių metų berniuką ir pabėgo iš įvykio vietos", – pasakojo M.Džermeika.

Berniukas atsidūrė ligoninėje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet vyras taip ir nebuvo sučiuptas.

"Jo identifikuoti neįmanoma. Pradėjome tyrimą, bet sudėtinga nustatyti to asmens tapatybę, nes nėra valstybinių numerių. Apskritai nėra pareigos elektrinį paspirtuką registruoti, vadinasi, mes, kaip policija, neturime jokių įrankių. Valstybė jais nepasirūpina", – tikino pašnekovas.

Jo nuomone, privatūs elektriniai paspirtukai turėtų būti registruojami, su valstybiniais numeriais arba įdiegta skenavimo aplikacija.

"Turime puikią techniką, nuskenuotume ir pamatytume, kieno vardu registruotas", – siūlė uostamiesčio Kelių policijos tarnybos viršininkas.

Kadangi paspirtukininkų kontrolė kol kas atitenka tik policijai, tikimasi, kad 2023-iesiems Susisiekimo ministerija (SM) pasiūlys kokią nors išeitį.

Tačiau registruoti elektrinių paspirtukų neplanuojama.

"Paspirtukas, kuris savo techninėmis charakteristikomis yra prilyginamas dviračiui, neturėtų būti privalomai registruojamas. Tačiau jeigu ši transporto priemonė yra galingesnė nei 1 kW arba greitesnė nei 25 km/val., priklausomai nuo techninių charakteristikų, ji turi būti registruojama kaip mopedas ar net motociklas. To nepadarius, galioja administracinės sankcijos", – paaiškino SM Komunikacijos skyriaus specialistai.

Pokyčių šalyje jau yra

Vilniuje tam tikrų pokyčių paspirtukininkams jau yra.

Pavyzdžiui, mėlynos spalvos danga nutiesti takai, atskirti borteliu nuo važiuojamosios dalies, kad automobiliai, autobusai ir kitos transporto priemonės nepatektų į paspirtukininkų erdvę.

"Bet Klaipėdoje to nėra. Tą problemą reikėtų kaip nors spręsti. Taryba, kiek žinau, pabandys svarstyti, kokios galimybės miestui būtų įdiegti tokias sistemas", – kalbėjo M.Džermeika.

Dar vienas pokytis, kuris atsirado šiemet – kelio ženklas Nr. 340, kuris reiškia, kad ribojamas elektrinių paspirtukų, kurių galia iki 1 kW ir maksimalus greitis iki 25 km/val., eismas.

Šis ženklas bus įrengtas tose miestų vietose, kuriose intensyvus pėsčiųjų eismas.

Rugpjūčio 31-ąją Klaipėdos savivaldybė jau paskelbė apie paspirtukų greičio ribojimo zonas.

Buvo nutarta, kad, įvažiavus į Klaipėdos senamiestį, Danės skverą ir Malūno parko teritoriją, išmanūs "Bolt" paspirtukai automatiškai sumažins maksimalų greitį iki 15 km/val.

Kelių eismo taisyklės (KET) ir "Bolt" atstovai primena, kad ir važiuoti ant vieno paspirtuko dviem asmenims griežtai draudžiama. Už tai gresia administracinė bauda nuo 20 iki 40 eurų.

Reikalavimai: paspirtukininkams iki 18 metų dėvėti šalmą bus privaloma. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Traumos – itin sunkios

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė patvirtino, kad didžiąją dalį traumų paspirtukais važinėjantieji patiria tamsiuoju paros metu. Dažniausios aukos – darbingo amžiaus vyrai.

Medikams net yra kilę įtarimų, kad paspirtukų nuomotojai tyčia juos išrikiuoja prie naktinių barų. Taksi vairuotojai dėl to pyksta, bet nieko negali padaryti.

Apgirtę, sutaupyti kelionės namo sąskaita norintys klaipėdiečiai nuomojasi paspirtukus, nors neįvertina savo gebėjimų vairuoti ir miesto šaligatvių būklės.

Dažniausiai suaugę žmonės nuo paspirtukų griūva ten, kur tarp dviejų šaligatvių nėra nuolydžio, kur plytelės išsiklaipiusios, nelygios, kur prastas apšvietimas arba apgirtęs žmogus tiesiog nebesuvaldo naujoviškos transporto priemonės.

"Traumos būna nelengvos: atviri kojų bei rankų kaulų lūžiai, didelio kūno ploto nubrozdinimai, veido sužalojimai, stuburo ir galvos traumos. Mes nukentėjusių žmonių blaivumo nenustatinėjame, bet turime įtarimų, kad šie žmonės dažniausiai būna neblaivūs", – pasakojo N.Dambrauskienė.

Uostamiesčio medikus labiausiai nustebinęs atvejis – kai nuo paspirtuko nugriuvo ir susižalojo paskutines dienas nėščia moteris.

Medikų ekipažas negalėjo patikėti, kad netrukus gimdyti turėsianti moteris taip rizikavo ne tik savo pačios, bet ir būsimo vaiko sveikata ar net gyvybe.

Įtvirtins naują sąvoką

Vyriausybės patvirtintame projekte numatyta, kad bus ribojamas paspirtukų greitis, atsižvelgiama į paspirtukininkų amžių, taip pat teks užsidėti šalmus, liemenes, atsiras daugiau draudžiamų zonų.

"SM nuomone, labai svarbu stiprinti elektrinių paspirtukų eismo kontrolę ir tikrinti, kaip keliuose ir gatvėse laikomasi KET reikalavimų. Taip pat svarbu, kad savivaldybės plėstų dviračių takų infrastruktūrą ir sudarytų sąlygas saugiai važiuoti paspirtukais. Seime yra keliamos iniciatyvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtinti sąvoką "mikromobilumo priemonė", kuri apimtų elektrinius paspirtukus, riedžius ir pan., taip pat atskirai nuo dviračių transporto reglamentuoti mikromobilumo priemonių dalyvavimo eisme principus. Šiuo klausimu jau patvirtinta Vyriausybės išvada. Tikėtina, kad minėto įstatymo pakeitimai bus svarstomi Seimo rudens sesijoje. Priėmus įstatymo pakeitimus, atitinkamai keistųsi KET", – informavo Susisiekimo ministerija.

SM tikisi, kad specialus "mikromobilumo priemonių" reglamentavimas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir vėliau KET leis pagerinti šios eismo dalyvių grupės eismo saugos situaciją.

Tiesa: nors elektrinius paspirtukus daug kas ir keikia, jie yra ekologiška transporto priemonė, kurių įsigijimą skatina valstybė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Galbūt švies mokyklose

Nors daugelyje mokyklų vyksta pamokos apie saugų eismą, buvo svarstoma, ar vertėtų įvesti atskirų pamokų būtent apie saugų elgesį keliuose važinėjantis paspirtukais.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė teigė, kad ši idėja bus pristatyta ugdymo įstaigų vadovų pasitarimuose.

"Šiaip moksleiviai turi saugaus eismo pamokas. Be abejo, labai akcentuosime šiuos dalykus, kad vaikai būtų supažindinti. Pernai ši tema buvo sulaukusi didelio dėmesio po skaudaus įvykio, kuris nutiko Simono Dacho progimnazijos mokiniui", – prisiminė V.Bubliauskienė.

Tačiau, pasak jos, mokiniai nevažiuoja paspirtuku iki mokyklos, tai labiau jų laisvalaikio užsiėmimas, tad tai – tėvų atsakomybė.

"Tėvai turėtų kalbėti apie saugų elgesį. Apie viską turėtų kalbėtis – saugų greitį, apsaugos priemones, taisykles, kad gatvėje būtų atsakingi", – sakė Švietimo skyriaus patarėja.

Ką veiks policija?

Uostamiesčio savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus sakė, kad apie paspirtukų uždraudimą mieste kalbos nebus, bet apie griežtesnes priemones kitais metais jau kalbama.

Nelabai įsivaizduoju, kaip galima viską uždrausti.

"Viską reikia susidėlioti neperžengiant logikos ribų. Bent Klaipėdoje paspirtukų, manau,  neuždrausime. Nelabai įsivaizduoju, kaip galima viską uždrausti. Kadangi sezonas lyg ir baigėsi, bus tinkamas metas padaryti tam tikras išvadas. Taip pat atsiras papildomų reglamentavimų", – kalbėjo pašnekovas.

Jo nuomone, pokyčių tikrai įvyks, dėl jų bus konsultuojamasi ir su policija.

"Bet kokiu atveju tai – ekologinė transporto priemonė. Natūralu, kad tam tikros drausmės reikia, bet jau atsiranda Vyriausybės nutarimai dėl šalmų dėvėjimo ir kitų sudrausminimų. Žinoma, dar procesas tebevyksta. Jei uždrausime paspirtukus, ką policija beveiks? Beje, didesnę problemą įžvelgiame dėl privačių elektrinių paspirtukų. Bet visa tai – ne vieno miesto dalykas", – teigė R.Mockus.

Rimantas Mockus. Vytauto Petriko nuotr.

Norėtų ir visiškai uždrausti

Pavasarį ir vasarą padaugėjus įvairių eismo įvykių, per kuriuos susižaloja ne tik paspirtukininkai, bet ir kiti eismo dalyviai, daugelis ėmė piktintis ir kalbėti apie elektrinių paspirtukų uždraudimą.

"Žmonės nesidairo į gatves, nemato pėsčiųjų, lekia kaip akis išdegę", – skundėsi Irena.

"Paspirtukas – pavojinga transporto priemonė, juos daugiausia vairuoja nepilnamečiai, tad reikėtų mokyklose apie tai šviesti", – siūlė Valdas.

"Uždrausti ir dar kartą uždrausti! Nežiūri, kur važiuoja, nesaugu eiti pėsčiųjų taku", – piktinosi Viktorija.

Tačiau tai, kad dėl paspirtukų vyksta įvairios diskusijos, "Bolt" paslaugų plėtros vadovas Baltijos šalyse Eimantas Balta vertina kaip teigiamą dalyką.

"Paspirtukai, palyginti su dviračiais ar automobiliais, yra visiškai nauja transporto priemonė, todėl tiek eismo ekspertai, tiek savivaldybių specialistai dar nežino, kokios saugumo priemonės būtų efektyviausios. Mes visada stengiamės dalyvauti šiame procese ir dalinamės savo ekspertinėmis įžvalgomis tiek su miestų atstovais, tiek su įstatymų kūrėjais", – pareiškė E.Balta.

Kontroliuoti greitį – sudėtinga

E.Baltos nuomone, greičio ribojimai – pagrindinė ir efektyviausia priemonė prevenciškai užkirsti kelią rimtiems sužalojimams.

"Išreiškėme palaikymą Vyriausybės parlamentui perduotam projektui, kuriame numatytas visuotinis paspirtukų greičio ribojimas iki 20 km/val.", – sakė E.Balta. – Šiuo metu maksimalus šių paspirtukų greitis – 25 km/val."

Tačiau kaip bus kontroliuojamas privačių gyventojų paspirtukų greitis, pasakyti sunku.

Kadangi daugelis šių paspirtukų yra galingesni, o Lietuvoje galima nesunkiai gauti greičio didinimo paslaugą.

"Mūsų platformos duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais 10 tūkst. kelionių elektriniais paspirtukais teko 0,235 nelaimingo atsitikimo arba 1 kelionė iš 42 tūkst. Sužalojimų statistika dar mažesnė: 10 tūkst. kelionių tenka 0,103 sužalojimo atvejų arba 1 kelionė iš 97 tūkst.", – pažymėjo E.Balta.