Šiandien duris atveria Lėbartų koplyčia, kapinių lankytojus priglausianti nuo atšiaurių pamario vėjų.

545 valandos skirtos Aušros Vartų Dievo Motinos mozaikai sudėlioti, virš tūkstančio – durims, langų apsaugai ir laiptams nukalti. Pati koplyčios statyba užtruko dešimt mėnesių.

Tokia aritmetika prisiminta vakar, pristačius koplyčią ir prie jos prisidėjusius architektą Adomą Skiezgilą, bendrovės "Pamario restauratorius" atstovą Algimantą Zokaitį, dailininkus Angeliną Banytę, Arvydą Bumbliauską, kalvį Liną Leščinską.

Palangos stačiatikių Dievo Motinos Iverijos Ikonos garbės parapijos tarybos atstovas Aleksandras Popovas prašė padėkoti visiems tikintiesiems, prisidėjusiems prie koplyčios atsiradimo. Net tik aukomis, konkrečiais darbais, bet ir maldomis.
Nuo pagrindinių kapinių vartų lankytojus pasitinka ant fasado matoma Aušros Vartų Dievo Motinos, kurios vardu pavadinta ir pati koplyčia, mozaika. Po pašventinimo savo vietoje ji atsidūrė antradienį.

Stačiatikių koplyčia skirta visiems, norintiems ramiai pasimelsti ar mintimis pabūti su Anapilin išėjusiu žmogumi, uždegti žvakelę.

Koplyčios centre – Golgotos kalva, ant kurios nukryžiuotas ir palaidotas Jėzus Kristus, pavaizduota stačiatikiams būdingu stiliumi. Šonuose – Šv. Jurgio ir gailestingosios Dievo Motinos šventieji paveikslai.

Prisėsti galima ant bizantiško stiliaus baldų iš liepos, parvežtų iš Graikijos. Juose galima įžvelgti scenas iš Biblijos. Grindų mozaika primena kryžių simboliką, sudėliotą iš apskritimų.

Daugiau kaip penkiolikos metrų varpinę puošia Urale nulieti šeši varpai. Didžiausias jų sveria 170 kilogramų, o mažiausias – vos šešis. Galbūt ateityje, laidojant mirusįjį, jie skambės.

Vakarais ir naktimis koplyčia bus rakinama. Vėlinių savaitę joje bus galima pabūti ilgiau nei tamsiais žiemos vakarais, kai ji bus atvira vos kelioms valandoms. Apsaugoti nuo vandalų padės ir signalizacija.