Dienos komentaras

Paramos baimė

Net ir netekęs galimybės dalyvauti Prezidento bei parlamentų rinkimuose, Rolandas Paksas gali meistriškai atsigriebti. Gali būti, kad vakarykštis jo pareiškimas dėl paramos per rinkimus – keršto akcijos pradžia.

Supratę, kad savo lyderio į rinkimus nebeišstums, liberaldemokratai ėmėsi primityviausios taktikos. Jie pakvietė žmones balsavimo metu gadinti biuletenius: braukti visų kandidatų pavardes, o šalia jų įrašyti „Paksas“.

Tiesą pasakius, tai - ne pats blogiausias variantas. Daug blogiau būtų, jei libdemai agituotų žmones apskritai neiti balsuoti, nes nesą vertų kandidatų. Tačiau boikotuoti rinkimus vargu ar leistų Vyriausioji rinkimų komisija, kurios pirmininkas paksistams pagrasino baudžiamuoju kodeksu.

Betgi liberaldemokratai žino dar šimtą būdų, kaip apkartinti politinių oponentų gyvenimą. Teisiškai nepriekaištingų būdų, kurie galėtų prilygti atominės bombos sprogimui. Vienas tokių būdų – parama prieš rinkimus.

Įsivaizduokite, kad R.Paksas viešai pareiškia Prezidento rinkimuose palaikąs socialdemokratus ir jų kandidatą Česlovą Juršėną. „Geras vyras, niekur neprisidirbęs, gerai su Rusija sutaria. Balsuokite žmonės už jį.“

Iki paskutinės eilutės išstudijavę garsųjį planą „Strekoza“ socialdemokratai dar metų pradžioje susirūpino ne juokais. Socdemai nepamiršo artimos jų vado Algirdo Brazausko bičiulystės su „Lukoilo“ atstovu Ivanu Paleičiku.

Bendros medžioklės, šaunios užstalės, šilti priėmimai Maskvoje. Visa tai – ne pramanas. Tik mūsų televizijos visus „Lukoilo“ šunis kažkodėl ant R.Pakso sukorė.

Štai visame šiame kontekste labai logiškai atrodytų, jei vieną gražų vakarą mūsų televizorių ekranuose sumirgėtų kokio įtakingo Kremliaus politiko veidas, besidžiaugiantis „Rusijos interesus suprantančiu, jos žmones puikiai pažįstančiu geru rusų tautos draugu“ Č.Juršėnu. Vargu ar po tokio „fokuso“ būtų protinga tikėtis socdemų pergalės tiek Prezidento, tiek Europos parlamento bei Seimo rinkimuose.

Dėl šių priežasčių R.Pakso noras paremti vieną iš penkių kandidatų į prezidentus maloniu galėjo pasirodyti nebent Kazimirai Prunskienei. Po „Šatrijos raganos“ jai jau nebaisūs jokie ryšiai.