Pandemijos pasekmė – pokyčiai verslo erdvėje: situacija nepagerės?

Situacija nepagerės?

Kilus pandemijai ir uostamiestyje klaipėdiečiai nerimavo. Daugelis savęs klausė, kas dabar bus, kaip toliau gyvensime? Panašūs klausimai kilo ir miesto įmonėse.

Nors 2022-aisiais pandemija lyg ir ėmė slūgti, atsipalaiduoti neleidžia kainų augimas, baimė dėl karo Ukrainoje, po karantino sumažėję pirkėjų srautai. Pasak kai kurių verslininkų, bendra situacija galbūt net ir nepagerės.

"Verslui į naudą neišėjo, bet situacija į katastrofą irgi nepavirto. Kažkoks segmentas pirkėjų atsitraukė, galbūt persigrupavo, perėjo į kitas parduotuvėles, mažas, atviras ar internetines. Persigrupavę žmonių srautai tebestabdo verslo augimą, taip pat stabdo ir ekonominė padėtis bei per karantiną nesumokėtų mokesčių našta, kadangi mes mokame ne tik šio mėnesio, bet ir "karantininius" mokesčius. Kaip dirbome, taip ir tebedirbame su tuo žmonių srautu, kuris ėjo į "Akropolį". Prisitaikėme prie įvykusių pokyčių. Norisi, kad verslas augtų, judėtų į priekį, bet auga kainos, atlyginimai, išlaidos. Tam, kad būtų pajamų, reikia prisitraukti daugiau žmonių, o kaip juos reikėjo prisitraukti, kai rudenį turėjome santykinai uždaras duris?" – mintimis dalijosi gamtos studijos "Puokštė", veikiančios didžiausiame miesto prekybos centre, vadovė Diana Šileikienė.

Jos teigimu, pozityvių poslinkių kol kas vis dar nėra.

"Laikas dabar nėra lengvas ir paprastas. Ir nemanau, kad pagerės, nes bendra geopolitinė situacija atsiliepia žmonių psichologijai, pirkimui. Tačiau, kaip teigia išminčiai, menininkai ir net karo vadai, mūsų gyvenimo kova – gyventi taip, kaip gyvenome. Žmonės gėlių taip pat neatsisakė. Vieną dieną krūptelėjo, o po to jos vėl tapo reikalingos. Bet jeigu kalbėsime apie didesnius lūkesčius, plėtrą, įsivažiavimą, tai to nesitikime. Nuo ambicingų planų kol kas reikėtų susilaikyti", – tikino D.Šileikienė.

Įžvelgia rinkos pokyčių

Praėjusių metų rudenį įsigalioję galimybių pasai buvo nemenkas iššūkis. Pirkėjų nepritraukdavo net išties didelės nuolaidos.

"Pasijuto srautų sumažėjimas, kai buvo galimybių pasai. Ypač tuose regionuose, kur žmonės mažiau skiepijosi, nekalbant apie Klaipėdą. Kai "nuėmė" galimybių pasus, srautai ėmė augti. Galbūt kažkokio didelio lūžio nesijautė, bet padidėjęs aktyvumas tikrai tebejaučiamas", – sakė parduotuvių tinklo "Gintaro baldai" rinkodaros vadovė Kristina Mažulė.

K.Mažulės mintims pritarė ir prekybos centro "Molas" valdytoja Virginija Anužė.

"Natūralu, kad įvairūs ribojimai, kaip karantinas, galimybių pasai, turėjo įtakos tiek mūsų, tiek visų kitų prekybos centrų srautams ir pardavimams. Tačiau šiuo metu srautai jau yra atsistatę, pirkėjai grįžta į jiems įprastą ritmą", – teigė V.Anužė.

Vis dėlto pirkėjų srautai grįžo ne visur. Grožio salonų specialistai tikino, kad karantinas ir įvairūs ribojimai nesugrąžinamai atėmė dalį klientų.

Jau pandemijos pradžioje prognozavome, kad e.prekyba nebegrįš į ikipandeminį lygį.

"Didžioji grožio specialistų krizė – taip įvardinčiau karantino laikotarpį, per kurį daugelis meistrų balansavo ant "išlikimo" ribos. Nuolatos buvo jaučiama nežinomybė dėl rytojaus, baimė, buvo finansinis nesaugumas, stabilumo praradimas. Pandemija – tai laikotarpis, pareikalavęs daug psichologinės stiprybės. Įsigaliojus galimybių pasams, žmonių srautai gerokai sumažėjo, prasidėjo naudojimasis meistrų iš "pogrindžio" paslaugomis, nemažai klientų ten ir pasiliko. Tai reiškia, kad suklestėjo šešėlinis verslas. Šiuo metu dalis klientų nebesinaudoja paslaugomis taip dažnai, kaip prieš pandemiją. Rinka kardinaliai pasikeitusi", – kalbėjo grožio salono "Dita Plius" kosmetologė Erika.

Dingo 30 proc. klientų

Ne visiems pavyko išsaugoti ne tik klientus, bet ir dalį verslo. Garsaus sporto klubo "Apelsinas" vadovas Tomas Kesminas per pandemiją nutarė parduoti Vingio pasaže esantį klubą.

"Nemažai sporto klubų bankrutavo. Mes pardavėme savo sporto klubą, esantį Vingio pasaže. Dabar vėl pelningai įsivažiuoti, įsidirbti tikrai nėra lengva. Nors kai tik neliko galimybių pasų, atsistatė visi srautai, išskyrus grupinių treniruočių. Treniruoklių salėse viskas atsistatė beveik taip pat, kaip ir prieš pandemiją. Įsigaliojus galimybių pasams, kai kurie laikui bėgant juos įsigijo, tačiau 30 proc. klientų vis tiek neliko. Galimybių pasai apskritai buvo didelis trukdis, net ir tada, kai daugelis juos turėjo. Bendras blogis tas, kad žmonės psichologiškai prastai jautėsi. Perdėta baimė mažino aktyvumą. Šiuo metu žmonės patenkinti. Kai kurie, grįžę į sporto klubą, dar ieškodavo dezinfekcinio skysčio, bet dabar viskas nurimo. Niekas nekalba ta tema, atrodo, kad nieko ir nebuvo", – pastebėjo T.Kesminas.

T.Kesminas pastebėjo, kad dabar niekas net nekalba apie pandemiją, tarsi jos nė nebūtų buvę. Vytauto Petriko nuotr.

Išgyveno aukso amžių

Tačiau kol vieni nerimavo, kitiems karantinas išėjo į naudą. Elektroninė prekyba, kaip kai kurie įvardija, išgyveno aukso amžių.

Kai kurie, anksčiau siekę apsisaugoti nuo viruso, ir dabar mieliau apsiperka internetu.

Į pirkinių krepšelius keliauja ne tik maisto produktai, bet ir drabužiai, baldai, dovanos artimiesiems. Tai itin skatina nuolaidos, suteikiamos tik perkantiesiems internetu.

Kai kuriose internetinėse parduotuvėse švyti tokie užrašai: "perkant vieną, antras – nemokamai", "perkant už 20 eurų, pristatymas į namus – nemokamas", "nuolaida taikoma tik perkant internetu".

"Gintaro baldų" rinkodaros vadovė K.Mažulė pastebėjo, kad internete atsirado konkurentų, kurių iki pandemijos virtualioje erdvėje nebuvo tiek daug.

"Manau, pandemija pakeitė žmonių vartojimo įpročius. Pastebėjome, kad tikrai daugiau žmonių baldus drąsiau perka internetu. Internetinei prekybai buvo ir yra aukso amžius. Karantino laikotarpiu internete atsirado daugiau konkurentų, prekiaujančių baldais, ko iki pandemijos tikrai nebuvo", – teigė K.Mažulė.

Maisto ir kasdienio vartojimo prekių elektroninės parduotuvės "Barbora" komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė taip pat pastebėjo, kad per pandemiją užsakymų internete srautai sparčiai išaugo.

"Jau pandemijos pradžioje prognozavome, kad e. prekyba nebegrįš į ikipandeminį lygį", – sako J.Gižaitė-Tulabienė.

"Pandemija visai e. komercijai buvo spartaus augimo akceleratorius – vos per pirmus mėnesius e. prekyba visame pasaulyje padarė kelerių metų progresą. "Barbora" – ne išimtis. Pirmaisiais pandemijos mėnesiais greitai įgyvendinome ir plėtrą į šalies regionus, apsipirkti internetu pasiūlydami mažesnių miestų gyventojams", – tikino J.Gižaitė-Tulabienė.

Ikipandeminis lygis – praeitis

Tačiau ir e. prekybos atstovai per pandemiją susidūrė su labai dideliais uždaviniais.

"Pandemijos pradžioje buvo keli iššūkiai: sparčiai padidinti komandą surinkimo centruose, kad galėtume surinkti ir pristatyti kuo daugiau užsakymų. Šimtus žmonių įdarbinome vos per kelias savaites. Taip pat per trumpą laiką teko išplėsti transporto parką. Juokaujame, kad per pirmus mėnesius "Barbora" išsinuomojo turbūt visą rinkoje prieinamą ir maistui vežti tinkamą transportą. Ir, žinoma, daug iššūkių teko mūsų informacinių technologijų komandai, kuri turėjo užtikrinti, kad e. parduotuvė atlaikys kartais išaugusius klientų srautus. Jau pandemijos pradžioje prognozavome, kad e. prekyba nebegrįš į ikipandeminį lygį. Matome, kad šios prognozės pasitvirtino", – apie itin sparčiai besiplėtusį verslą kalbėjo J.Gižaitė-Tulabienė.

Vis dėlto daug kas pastebi, jog tam, kad internetinės prekybos apyvarta nesumenktų, būtina į ją nuolat investuoti.

"Sakyčiau, kad internetinė prekyba – godi. Regis, ten platus vandenynas, bet į jį reikia įdėti nemažai pastangų. Tų, kurie prekiauja vien internetu, išlaidos reklamai ir gaunama grąža – didelės. Mes turime fizines parduotuves, kasdienės išlaidos yra padidėjusios, todėl "dėti" didelį srautą pinigų į reklaminę e. prekybą nebėra iš ko. E. prekyba – adekvati, kiek į ją įdėsi, tiek ir gausi. Mes ją taip pat turime, ji veikia kasdien, bet labiau "užbanguoja" prieš savaitgalius", – pasakojo gamtos studijos "Puokštė" vadovė D.Šileikienė.