Mokytojai per pertraukas mieliau kalba ne apie auklėtinius, o apie galimybę keisti darbą. Pedagogai tampa tortų kepėjais, vestuvių muzikantais ir puikiais bankų darbuotojais.
Pabodo mokinių šunybės
Nors darbo mokykloje atsisakė beveik prieš ketverius metus, klaipėdietė Raimunda Kruvelienė iki šiol gatvėje instinktyviai atsisuka, išgirdusi kreipinį "mokytoja".
Į verslą kartu su vyru Leonu, taip pat buvusiu mokytoju, pasinėrusi moteris klientus vaišina gardžiais tortais ir pyragais, kepamais nuosavoje kepykloje.
Beveik dvidešimt metų atidavę mokyklai, buvę muzikos pedagogai prisipažįsta, jog nenorėtų laiko grąžinti atgal. Ne tik dėl didesnio atlyginimo.
"Mokytojo profesija nebeteko ankstesnės pagarbos. Paskutiniai darbo metai mokykloje, kai teko dirbti su sunkiai auklėjamais vaikais, priminė kovą su vėjo malūnais. Pasikalbi, atrodo, viskas gerai, o apsisukęs mokinys vėl šunybes krečia arba tave iškoneveikia. Darbo daug, o rezultato nematyti", – atviravo R.Kruvelienė.
Keisti profesiją ponią Raimundą paskatino ir gyvenimo būdas. Ji prisipažįsta visada šalia valdiško darbo su vyru ieškojusi papildomų pajamų šaltinio.
Taip dešimtmetį kartu su vyru atidavė vestuvių muzikantų daliai, kol viršų nepaėmė Raimundos vaikystės pomėgis – konditerija. Prieš porą metų iš mokyklos į savo verslą ji parsiviliojo ir vyrą Leoną, supratusį, kad kelis darbus bus sunku suderinti.
Kepyklėlės ir kelių parduotuvių savininkai teigė, kad dabartinius sunkumus atperka žinojimas, jog dirbi sau. Nors prisipažįsta, jog kolegų ir buvusių mokinių pasiilgstantys iki šiol.
Banke – 190 pedagogų
Keisti profesiją ryžtasi ne taip mažai mokytojų. Kai kurie, vos baigę mokslus, diplomą padeda į stalčių ir įsidarbina kitur.
"Per pertraukas aptarinėjame ne mokinių pasiekimus, o kur galėtume įsidarbinti", – pernai nuvilnijus streikų bangai, tokias mokytojų gyvenimo realijas atskleidė vienas Mokyklos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovų.
Kai kurie nuo kalbų pereina prie darbų. Tampa administratoriais, vadybininkais, informacinių technologijų specialistais, gidais ar vertėjais.
Kiti nesibodi užsiimti ir paprastesniais darbais. Teko girdėti apie mokytoją, kuri kelerius metus turguje pardavinėjo pačios raugintus kopūstus. Ne tik dėl didesnio atlygio, bet taip pailsėti ir nuo mokytojo darbo.
Buvę mokytojai tampa puikiais banko darbuotojais. Jie geba rasti bendrą kalbą su bet kokiu klientu.
Tai patvirtinęs "Swedbank" Personalo departamento direktorius Saulius Budvytis mano, kad pedagoginį išsilavinimą turintys darbuotojai yra lankstesni, sugeba įsijausti į kliento būseną ir peržengti savąjį "aš". Aukštojo mokslo įstaigose jie būtent to ir mokomi.
Banke šiuo metu dirba 190 darbuotojų, turinčių pedagoginį išsilavinimą. Jie užima labai įvairias pareigas – nuo klientus aptarnaujančių specialistų iki vadovų.
Mokytojai grįžta?
Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkės Laimos Juknienės, bėgti iš mokyklos verčia ne tik maži atlyginimai. Didelė psichologinė įtampa ir popierizmas nusveria ne mokyklos naudai.
Mokytojo darbas nesibaigia ir po pamokų. Sąsiuvinių taisymas, ruošimasis rytojaus pamokoms, planų pildymas – tokia darbotvarkė laukia grįžus namo.
"Nėra tokios įtampos, nereikia aukoti sveikatos, grįžęs namo turi laisvalaikį ir dar gauni didesnį atlyginimą", – L.Juknienė sakė suprantanti, kodėl kai kurie kolegos palieka mokytojo darbą.
Tačiau Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė pedagogų kaitą priima kaip natūralią. Palikti mokyklą priverčia šeimyninės aplinkybės arba emigracija.
Vedėja dabar pastebi atvirkštinę tendenciją – mokytojai grįžta į mokyklas. Ekonominė situacija verčia rinktis stabilesnį ir šiuo metu geriau nei kitose valdiškose įstaigose apmokamą darbą.
Tam paprieštaravo profesinės sąjungos lyderė, negirdėjusi apie į mokyklas grįžtančius pedagogus. "Alga padidėjo, bet infliacija dar labiau", – Švietimo skyriaus vedėjos žodžius apie padidėjusį atlyginimą atrėmė L.Juknienė.
Naujausi komentarai