Pajūryje galite prisirinkti ne tik gintaro, bet ir fosforo: mokslininkė turi vienintelį patarimą

Žaizdos dar neužgijo

Medvilniniai 12-mečio berniuko marškinėliai virto apdegusiu skuduru, o vaikas ir po dviejų savaičių kenčia skausmus, neužgijusi žaizda vis dar tvarstoma medikų. Nepilnamečiui teko išgyventi ne tik išgąstį, bet savaitę gulėti ligoninėje, kur buvo gydoma apdegusi krūtinė ir rankos.

Tokius skausmus vaikui teko išgyventi po to, kai paplūdimyje surinktus gintaro gabaliukus sužėrė į marškinėlių kišenę ant krūtinės. Po kiek laiko rastas smėlyje baltojo fosforo gabaliukas nuo kūno šilumos išdžiūvo ir užsidegė.

Berniuko tėtis įsitikinęs, kad pajūryje, šalia skelbimų apie erkes ir kitus pavojus, turėtų atsirasti įspėjimai dėl fosforo.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistai teigia, kad Baltijos jūros dugne po Antrojo pasaulinio karo nugulė milžiniški cheminės amunicijos kiekiai, kurių sudėtyje esančios nuodingos medžiagos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Anot jų, viena pavojingiausių jūroje palaidotų cheminių medžiagų – baltasis fosforas.

Ši cheminė medžiaga sunkiai atpažįstama, nes primena ne tik gintarą, bet ir mažus akmenukus. Pasak G.Garnagos-Budrės, ne specialistas skirtumo gali nepastebėti.

Ji teigė, kad baltasis fosforas yra bespalvis, bet pabuvęs jūroje jis tampa neskaidrus ir dažniausiai yra balkšvas. Tokios spalvos būna ir gintarai.

"Šie fosforo gabaliukai į jūrą galėjo patekti karo metais mūšių metu arba netrukus po Antrojo pasaulinio vykdant karines pratybas, kai būdavo šaudoma į jūrą. Panašių nudegimo atvejų pasitaiko kone kasmet, tačiau vos vieną ar kitą kartą", – paaiškino mokslininkė.

Vienintelis patarimas – gintaro gabaliukus dėti ne į kišenę, o į dėžutę, prieš ją uždarant padžiovinus saulėje.

Užsidega vos sušilęs

Išvalyti pajūrį nuo baltojo fosforo nėra technologinių galimybių, maži jo gabalėliai krante randami retai, dažniausiai po didesnių audrų, kai pakrantę nukloja jūržolės kriaukles bei kitas gelmių sąnašas.

Anot specialistų, baltasis fosforas yra pavojingas, kadangi dėl sąlyčio su oru jis pradeda rūkti, o savaime užsiliepsnoja išdžiūvę ir įkaitę nuo 30 iki 50 laipsnių. Šios medžiagos degimo temperatūra gali siekti ir 1 tūkst. laipsnių.

Nusideginus, žaizda pasidengia rudos spalvos plutele ir gyja labai lėtai – gijimas gali užtrukti iki dviejų ar net trijų mėnesių.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad fosforui patekus į organizmo vidų galima smarkiai apsinuodyti: jaučiamas galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, skausmas kepenyse.

Jei radinys staiga pradėtų kaisti ar net degti, būtina reaguoti labai greitai – pažeistą vietą reikėtų kuo skubiau vėsinti vandeniu ir kreiptis į medikus.

Radiniai: nežinia, ar tarp pajūryje rastų gintarų nėra baltojo fosforo gabaliukų. Redakcijos archyvo nuotr.

Ragina pranešti

"Vienintelis patarimas – gintaro gabaliukus dėti ne į kišenę, o į dėžutę, prieš ją uždarant padžiovinus saulėje. Pastarasis toks apdegimo atvejis Lietuvoje buvo fiksuotas bene užpernai. Pastaraisiais metais neteko girdėti apie kažką panašaus ir Latvijoje, bet tai nereiškia, kad baltojo fosforo jūroje sumažėjo. Viskas priklauso nuo gamtinių sąlygų – kuo didesnis vėjas ir kuo stipresnis bangavimas, tuo daugiau tikimybės, kad bus išjudinti jūros dugne esantys objektai", – pasakojo Galina Garnaga-Budrė.

Mokslininkė patarė apie baltojo fosforo radimo vietą kaip galima greičiau pranešti Aplinkos apsaugos departamentui, skambinant bendruoju pagalbos telefonu 112.

Specialistai šią teritoriją patikrintų, mat tikėtina, kad vienoje vietoje bangos gali į krantą išmesti daugiau pavojingos medžiagos trupinių.