Paplūdimyje poilsiautojų saugumą užtikrinę gelbėtojai baigė darbo sezoną. Teigiama, kad jis buvo sudėtingas. Tam įtakos turėjo permainingi orai.
Vasaros statistika
Klaipėdos miestas ir rajonas
Išgelbėti 33
Nuskendo 3
Palanga ir Šventoji
Išgelbėti 48
Nuskendo 2
Neringa
Išgelbėti 5
Nuskendo 0
Jūra buvo pavojinga
Klaipėdos ir Palangos gelbėtojai dirbti paplūdimyje baigė šeštadienį.
Iš pliažų jau išvežtas ir inventorius.
Gelbėtojų vadovai pabrėžia, kad šis sezonas buvo sudėtingas ir išsiskyrė labai permainingais orais.
„Mūsų darbas – visada sudėtingas. Tačiau šis sezonas išsiskyrė nuolat besikeičiančiais orais: šilta, šalta, lyja ir vėl iš naujo“, – sakė Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.
„Kai būna daug saulėtų dienų, poilsiautojų srautai pasiskirsto. Šiemet į pliažus žmonės supuolė vienu metu. Jūra buvo audringa. Šį sezoną dažniau kabėjo raudona – maudytis draudžianti vėliava nei geltona. Buvo tik kelios ramios dienos. Kadangi vanduo buvo šiltas, žmonės į jį lipo nepaisydami pavojaus. Įtampos buvo daug“, – komentavo Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakki, sudėtingumu išskirdamas liepą.
Nepaisė gelbėtojų prašymų
Šį sezoną uostamiesčio paplūdimiuose išgelbėta per 30 žmonių, iš jų 11 – vaikų. Palangoje tokių asmenų buvo apie 50, Neringoje – 5.
Neišvengta ir aukų. Klaipėdoje nuskendo du žmonės. Per Jūros šventę vyras nuskendo Smiltynėje. Gelbėtojai jį ištraukė, bet atgaivinti nepavyko.
A.Siakki prisiminė, kad tą dieną jūra buvo audringa. Maudytis buvo draudžiama. Tačiau poilsiautojai to nepaisė.
„Keisčiausia, kad žmonės matė, kaip traukiame skendusįjį, bet vis tiek lindo į vandenį. Tą dieną iš vandens traukėme dar 12 žmonių“, – prisiminė vyriausiasis specialistas.
Vienas žmogus ties vadinamuoju neįgaliųjų pliažu nuskendo paryčiais, kai gelbėtojai dar nedirbo, trečiasis – Klaipėdos rajono teritorijoje, kur gelbėtojai nebudi.
Pliaže vykdė prevenciją
Neringoje ir Palangoje nenuskendo nė vienas žmogus. Šventojoje jūra pasiglemžė dvi gyvybes. Pasak J.Pirožniko, jie maudėsi neleistinoje vietoje ar esant audringai jūrai.
Anot A.Siakki, didžiausia problema, kad poilsiautojai neklauso gelbėtojų ir lenda į vandenį.
„Buvo tokių, kurie pareiškė: "Aš skęsiu, o jūs mane privalote išgelbėti". Rūpesčių kėlė ir vaikų nepriežiūra. Sulaukėme net tokių pareiškimų, kad negali prižiūrėti pajūryje vaikų, nes turi saugoti daiktus. Tokie asmenys nutildavo tik tada, kai paklausdavome, kas svarbiau – vaikas ar daiktai“, – pasakojo A.Siakki.
Visos gelbėtojų tarnybos ypatingą dėmesį skyrė prevencijai.
„Negailėjome tam jėgų ir degalų. Kai buvo draudžiama maudytis, nuolat patruliuodavome ir įspėdavome poilsiautojus apie pavojų“, – tvirtino Neringos gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys.
Naujovė gali tapti mokama
Šiemet Palangoje gelbėtojai įvedė naujovę – prie gelbėjimo stoties atitvertoje zonoje poilsiautojai galėjo maudytis net esant audringai jūrai.
Į vandenį žmonės galėjo lįsti tik užsivilkę gelbėjimosi liemenes, kurias duodavo gelbėtojai.
J.Pirožnikas tvirtino, kad ši zona pasiteisino. Per vasarą čia maudėsi apie porą tūkstančių žmonių.
„Dėl šių poilsiautojų nekilo jokio nerimo“, – pabrėžė vadovas.
Planuojama, kad ši zona bus įrengta ir kitą sezoną, tačiau ši paslauga gali tapti mokama.
„Svarstome tokią galimybę. Dėl to dar nėra apsispręsta. Galvojame, kad reikėtų imti pinigus iš žmonių, kuriems duodame liemenes. Žmonėms trūksta atsakomybės. Gavę liemenę nemokamai, paskui kažkur ją numeta. Kai sumokės, elgsis kitaip“, – vylėsi J.Pirožnikas.
Anot vadovo, mokėti nereikėtų asmenims, kurie zonoje maudytųsi su savo liemenėmis.
„Pabrėžiu, su gelbėjimosi liemenėmis, o ne pripučiamais žaislais“, – akcentavo gelbėtojų vadovas.
Naujausi komentarai