Neramios tendencijos rytinės Baltijos uostuose

Panašumas su Sankt Peterburgu

Šių metų sausį Klaipėdos uosto krovos kritimas, palyginti su 2022 m. sausiu, buvo didesnis 27 proc. Pernai Klaipėdos uostas sausį krovė 3 mln. 806 tūkst. tonų, o šiemet – 2 mln. 774 tūkst. tonų. Netektis sudarė 1 mln. 32 tūkst. tonų.

Klaipėdos uosto krovos kritimo priežastis yra aiški. 2022 m. sausį jis dar krovė „Belaruskalij“ trąšas, o šių metų sausį – jau ne. Vien birių krovinių kritimas šiemet siekė 1 mln. 95 tūkst. tonų.

Išlyginti šio kritimo Klaipėdos uoste nėra kuo. Metai Klaipėdos uostui prasidėjo dar viena neramia tendencija – mažiau krauta ne tik birių, bet ir generalinių arba įvairaus tipo krovinių. Į šią kategoriją įeina ir konteineriai, kurių krovos augimu pernai Klaipėdos uostas galėjo girtis, o šiemet – jau ne.

Didesnį krovos kritimą, vertinant tonomis, rytinės Baltijos jūros regione patyrė tik Rusijos Sankt Peterburgo uostas. Jis šių metų sausį, palyginus su 2022 m. sausiu, neteko 1,885 mln. tonų krovinių. Tokia šio Rusijos uosto krovos kritimo tendencija taip pat aiški – pernai sausį Sankt Peterburgo uostas dar krovė konteinerius. Jų neliko po to, kai Rusija 2022 m. vasario 24 d. paryčiais įsiveržė į Ukrainą.

Klaipėdos uoste šiemet gerokai „ūgtelėjo“ tik skystų krovinių, kuriuos sudaro naftos produktai, aliejai ir suskystintos gamtinės dujos, krova. Jų krauta per 700 tūkst. tonų arba 28 proc. daugiau nei pernai.

Pokytis: tapęs valstybės valdomu uostu, šiemet Ventspilis demonstruoja neįtikėtiną augimo tempą. V. Matučio nuotr.

Latviai surado Aziją

Rygos uostas metus taip pat pradėjo su neigiama minus penkių procentų krova. Šiame uoste padaugėjo konteinerių ir grūdų, bet sumažėjo rusiškų anglių. Daug mažiau krauta ir naftos produktų, kurių dalis persimetė į Ventspilį.

Kita netikėta tendencija yra net 40 proc. didesnis Latvijos Ventspilio uosto krovos augimas. Šiame uoste net 74 proc. daugiau nei pernai krauta naftos produktų. Ventspilio uoste net 4 kartus išaugo rūdos krova.

Liepojos uostas išlaikė nedidelį penkių procentų krovos augimą.

Bendrai Latvijos uostai sausį krovė 4,1 mln. tonų krovinių. Tai 10,3 proc. daugiau nei 2022 m. pradžioje. Pernai Latvijoje krovą didino anglys, o šiemet net 47 proc. daugiau krauta naftos produktų, 21 proc. daugiau grūdų.

Šiemet Latvijos uostuose padaugėjo krovinių iš Centrinės Azijos šalių.

Šiemet Latvijos uostuose padaugėjo krovinių iš Centrinės Azijos šalių: Kazachstano, Uzbekijos, Kirgizijos ir Tadžikijos. Taip pat daugiau Latvijos krovinių susiję ir su Kaukazo šalimis, pirmiausia Azerbaidžanu.

Klaipėdos uostas, kad ir labai norėdamas ar turėdamas gerus kontaktus su Centrinės Azijos ar Kaukazo šalimis, pritraukti iš jų krovinių negalėtų. Bet kokį krovinių tranzitą į Klaipėdos uostą užkerta tai, kad Lietuvos valstybė nutraukė transporto ryšius su Baltarusija. Tai pakenkė ir Lietuvos tranzitui iš trečiųjų šalių.

Latvija dėl tranzito tiek su Rusija, tiek su Baltarusija išlaikė pragmatiškesnius santykius. Kita vertus, Latvija su Centrinės Azijos šalimis ir anksčiau turėjo geresnius ryšius nei Lietuva.

Baltarusija suka link Kinijos

Ir 2023 m. pradžia pasižymi toliau trūkinėjančiais logistikos grandinių ryšiais.

Rusijos uostus labiausiai veikia sankcijos, tačiau ne visus. Didžiausias rytinės Baltijos jūros regiono Rusijos Ust Lugos uostas šiemet sausį parodė net 21 proc. didesnę krovą. Per sausį jis krovė 11 mln. 470 tūkst. tonų krovinių. Šio uosto krovos augimas per mėnesį 2 mln. tonų yra siejamas ir su Baltarusija. Manoma, kad didesnė dalis krovinių, kurie anksčiau keliavo per Klaipėdos uostą, dabar pasuko į Ust Lugą.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka neseniai skelbė, kad 80 proc. savo produkcijos, įskaitant ir „Belaruskalij“ trąšas, jis perorientuoja eksportuoti į Kiniją ir Rusiją. Į Kiniją produkciją planuojama gabenti per Murmansko uostą ir Rusijos Šiaurės jūros kelią. A. Lukašenkos teigimu, su Rusija yra susitarta, kad Baltarusijos produkcijai eksportuoti bus suteiktas šalia Sankt Peterburgo pastatytas Bronkos uostas. Jis krovė konteinerius, bet pasaulinės laivybos kompanijos atsisakė juos gabenti į Rusiją, todėl Bronka liko tuščia.

14 proc. didesnė ir Rusijos naftos ir naftos produktų giganto Primorsko uosto krova. Jis per mėnesį krovė per 6 mln. tonų naftos ir jos produktų. Tai iš dalies parodo, kad Rusija ir toliau iš naftos ir jos produktų eksporto gali „kurstyti“ karo židinius Ukrainoje.

Nepaisant karo Ukrainoje ir didelių sankcijų, Rusijos uostai per šių metų sausį krovė beveik 75 mln. tonų krovinių, tai 7,5 proc. daugiau nei pernai sausį, kai karas dar nevyko. Rusijos Baltijos jūros regiono uostai krovė 22,8 mln. tonų arba beveik 1 proc. daugiau nei pernai sausį. Regione 9 proc. išaugo Rusijos skystų krovinių, pirmiausia naftos ir jos produktų krova. Tuo pat metu net 11 proc. sumažėjo vadinamųjų generalinių krovinių krova, kurių daugelį palietė sankcijos.

Galima teigti, kad regione sankcijas pajuto Sankt Peterburgo uostas (krovė 3 mln. tonų, mažėjimas 38,4 proc.), Kaliningrado uostas (krovė 598 tūkst. tonų, mažėjimas 32 proc.), Vysocko uostas (krovė 1,157 mln. tonų, mažėjimas 26 proc.).