Užsienio įmonių atostogų tradicijos po truputį prigyja ir Lietuvoje – pasitaiko vis daugiau bendrovių ar įstaigų, kurių visi darbuotojai atostogauti išeina kartu.

Dirba tik būtiniausi

Daugelyje valstybių jau seniai įprasta, jog rugpjūtį vienu metu atostogauja ugdymo įstaigų, fabrikų, gamyklų, gydymo ar kitų įmonių darbuotojai. Paskutinįjį vasaros mėnesį tokiose šalyse neplanuojami jokie rimti darbai.

Masinių atostogų metu dirba tik tų įstaigų darbuotojai, be kurių nebūtų galima išsiversti – dalis policininkų, gelbėtojų, gaisrininkų, kitų pareigūnų, būtinąją medicinos pagalbą galintys suteikti medikai.

Fabrikai ir gamyklos kai kuriose šalyse atostogoms uždaromos ir ilgiau – keliems mėnesiams ar net visai vasarai.

"Užsienyje visiems ilsėtis vienu metu yra normalus dalykas. Pas mus taip pat jau yra gana nemažai įmonių, kurios užsidaro dviem ar trims savaitėms ir draugiškai atostogauja. Skiriasi tik tai, jog pas mus tokios bendrovės poilsiauja skirtingu laiku, o daugelyje Europos šalių atostogos rugpjūtį – masinis reiškinys", – patikino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Įprastai apie tokį sprendimą savo klientus ar partnerius šalies įmonės įspėja iš anksto – prieš mėnesį ar daugiau.

Atostogauja, kai nėra darbo

A.Černiauskas teigė, jog įmonių, kurių darbuotojai eitų atostogauti vienu metu, Lietuvoje kasmet vis daugėja, tačiau ne visos jos atostogoms pasirenka vasaros mėnesius.

"Viskas priklauso nuo to, kada ir kiek įmonė turi darbų. Pavyzdžiui, bendrovės "Snaigė" darbuotojai kolegiškai atostogauja pavasarį ir rudenį – tuomet, kai darbų mažiausiai. Kai kurių "Achemos" grupės įmonių darbuotojai – liepą arba rugpjūtį. Per darbymetį atostogauti pas mus niekas neina", – pabrėžė pašnekovas.

Daugelis pramoninių įmonių prieš išeidamos atostogauti pagamina kur kas daugiau produkcijos, kad nesijaustų jos trūkumo. Panašiai, A.Černiausko teigimu, yra ir užsienyje – fabrikai visus metus gamina didesnius kiekius prekių tam, kad vėliau gamyba galėtų būti sustabdyta visam mėnesiui ar net ilgiau.

Nebūtų ką veikti

Tačiau toks atostogų modelis, kai vienu metu nedirba kone visa šalis, Lietuvoje vargu ar kada nors bus taikomas.

"Visų pirma tokios atostogos būtų priverstinės. Kiti darbuotojai atostogauti galbūt nori rudenį ar žiemą. Taip pat pas mus nėra išvystyta poilsio industrija. Ką visiems išėjusiems atostogauti vienu metu reikėtų veikti? Palanga ar koks kitas kurortas visų atostogautojų priimti nepajėgtų. Jau dabar įprastą savaitgalį pailsėti kaimo turizmo sodyboje ar kurorte beveik neįmanoma, nes nėra vietų", – kalbėjo pašnekovas.

Be to, A.Černiausko teigimu, verslininkai tuo suskubtų pasinaudoti – turizmo paslaugas teikiančios įmonės tuo metu, kai visi atostogautų, sukeltų kainas, nes tai jiems būtų puikus būdas pasipelnyti.

Neužtenka pajamų

"Lietuvoje toks atostogų būdas tiesiog neįmanomas. Mūsų visuomenė tam dar nesubrendusi. Atsirastų nemažai nepatenkintų žmonių. Jau sykį bandyta Lietuvoje įteisinti kalėdines atostogas, tačiau darbuotojai joms priešinosi. Manau, panašiai būtų ir su vasaros atostogomis", – prisiminė A.Černiauskas.

Pasak jo, nereikėtų pamiršti ir to, kad daugelio Europos šalių darbuotojai uždirba tiek, jog gali sau leisti išvykti atostogauti svetur.

Pašnekovo duomenimis, jie pragyvenimui kas mėnesį išleidžia apie 40–50 proc. gauto darbo užmokesčio, kai tuo tarpu dažnas lietuvis išleidžia apie 90 proc. ar daugiau savo pajamų. Tad Lietuvoje retas žmogus gali susitaupyti atostogoms.