Naujas bankrotų veidas

Kreditoriai atrado naują būdą spausti skolininkus. Nesugebėdami su jais geruoju susitarti, skolintojai kreipiasi į teismus prašydami iškelti bankroto bylas. Vis dėlto toks skolų atgavimo būdas ne visada  veiksmingas, nes teismai bankroto bylą kelia tik tuo atveju, jei bendrovė yra nemoki.

Spaudžia teismais

Kai išsireikalauti įsisenėjusių verslo skolų nebėra jokių vilčių, bendrovės, kurioms skolingos kitos įmonės, paprastai nesikreipia į teismus, kad prisiteistų skolas, jiems yra pigiau reikalauti iškelti skolininkams bankroto bylą.

"Jiems paprasčiau yra reikalauti kelti bankroto bylą, nes tuo atveju nereikia mokėti žyminio mokesčio. Jei įmonė su kreditoriumi atsiskaito, tada teismas bankroto bylos nekelia. Pasitaiko, kai tokiu būdu bandoma išlupti net asmenines skolas. Neretai taip net kerštaujama", – patvirtino Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų teisėja Rimvida Zubernienė.

Tokie nepagrįsti kreditorių kreipimaisi į teismus turi skaudžių pasekmių verslininkams.
Kai tik priimamas sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tiekėjai paprastai stabdo sutarčių sudarymą, stringa visa įmonės veikla. Tada pakilti iš dugno išties labai sunku.

Gąsdinimo priemonė

Tačiau kiekvienas verslininkas turi teisę ginti savo teises legaliais būdais, tad kai kurie jų reikalauja skolininkams iškelti bankroto bylą. Dabar pastebimos būtent tokios tendencijos.

Kad nekiltų noras piktnaudžiauti, bankroto bylos kėlimo iniciatoriai turėtų mokėti teismui mokestį, o jei ta byla būtų iškelta, mokestis jiems būtų sugrąžintas.

"Tai būtų bent šiokia tokia užkarda tokiems piktnaudžiautojams, kurie sugalvoja kam nors sugadinti reputaciją. Juk jei nori konkurentą sužlugdyti, tai vienas būdų – reikalauti iškelti jo bendrovei bankroto bylą", – įsitikinusi teisėja R.Zubernienė.

Antstolė Vida Daugirdienė teigė, kad kone kasdien tenka susidurti su įmonių bankrotais. Ji pripažįsta, kad pasitaiko nemažai kreditorių, kurie teikia ieškinius teismui, kad pagąsdintų skolininkus.

"Taip ir atsitinka. Tie, kurie nenori bankrutuoti, jei sumos nėra labai didelės, sumoka kreditoriams ir toliau gyvena ramiai. Manyčiau, kad tokiais atvejais pareiškėjai net piktnaudžiauja, – neretai teismai atsisako iškelti bankroto bylas", – neslėpė V.Daugirdienė.

Kreipiasi tik dėl nemokumo

Teigiama, kad beveik kas trečia byla pirmosios instancijos teisme yra bankroto. Pagal statistiką daugiausia bankrotų inicijuoja "Sodra".

Tačiau "Sodros" atstovų teigimu, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiamasi tada, kai bendrovė yra nemoki.
Esą nuolat siunčiami raginimai, tačiau, kai skolos didėja ir teikiami ieškiniai, prie "Sodros" prisijungia ir kiti kreditoriai. Tada bankroto byla neišvengiama.

Didžiausia problema, kai bankroto procedūros užsitęsia 4–5 metus, ir įsiskolinimai "Sodrai" išauga iki milijono litų ir daugiau, o įmonės net neplanuoja jų mokėti, gudrauja, imituoja restruktūrizaciją, kol tos skolos išauga dešimtis kartų.

Teigiama, kad "Sodra" tokiu atveju patiria milžiniškus nuostolius, nes bankrutuojančios bendrovės jai nesumoka nė cento, o visiems darbuotojams nenutrūksta pensinis stažas, visiems mokamos socialinės išmokos, priskaičiuotos pensijos, nepriklausomai, ar jos buvo įmokėtos.

Taigi šiuo atveju draudimo kompanija, kad ir valstybinė, moka išmokas, negaudama įmokų.
Per 2014 m. pirmąjį ketvirtį Klaipėdos "Sodros" iniciatyva iškelta 31 bankroto byla.