Klaipėdoje turėtų atsirasti naminių gyvūnų kapinės. Į miesto valdžią kreipėsi vienas uostamiesčio gyventojas, pasiryžęs į šį sumanymą investuoti savo asmeninių lėšų.

Parodė iniciatyvą

Į Klaipėdos vicemerą A.Šulcą kreipėsi vienas klaipėdietis, pasiryžęs steigti gyvūnų kapines.

„Šiuo atveju idėjos iniciatoriai neprašo valdiškos žemės, jie ieškotų pirkti ir privatų sklypą“, – sakė A.Šulcas.

Prognozuojama, kad pagrindiniai klientai greičiausiai bus klaipėdiečiai. Mero pavaduotojo teigimu, ypač senyviems žmonėms gyvūnėliai yra paguoda ir, šiems nugaišus, žmonės tikrai nenori jų išmesti kur nors į patvorį, konteinerį ar atiduoti utilizuoti.

Atkurs istorinę tiesą?

Kol kas savivaldybės klerkams pavesta išsiaiškinti, ar šalies įstatymai numato gyvūnų kapinių egzistavimą Lietuvos teritorijoje.

Paaiškėjus, kokia yra teisinė bazė, paaiškės ir tai, kokioje žemėje galima steigti gyvūnų kapines, kokios taikomos sanitarinės ribos, gretimybės.

„Kažkuriose taisyklėse esame įsirašę punktą, kad jei privatus verslas pareikštų iniciatyvą steigti naminių gyvūnėlių kapines, turėtume sudaryti tokią galimybę“, – prisiminė Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Istoriškai Klaipėdoje yra buvę gyvūnų kapinės miške tarp Girulių ir Melnragės, tačiau tikslios vietos šiandien niekas nežino.

„Bet jei nuspręstume jas ten atkurti, klausimas, ar mūsų gamtos saugotojai nepuls su šakėmis, kad čia kažkas pažeidžiama“, – abejojo A.Šulcas.

Oficialiai gyvūnų mažėja

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jurevičienė teigė, kad Klaipėdoje šiuo metu yra registruota 5 tūkst. 268 gyvūnai.

Mieste registruojamų gyvūnų kasmet mažėja. Tai esą nereiškia, kad jie masiškai gaišta, tiesiog žmonės, vengdami mokesčių, jų neįregistruoja. Šuns mokestis mėnesiui siekia 5 litus, katės – 3 litus. Vienkartinis registravimo mokestis šuniui – 10 litų, katei – 5 litai.

„Tai yra vietinė rinkliava, kurios surenkama mažiausiai ir kurios administravimas sudėtingas. Analizuosime, kodėl taip yra. Turbūt reikia keisti administravimo pobūdį, reikia ieškoti kitų instrumentų“, – tvirtino A.Šulcas

Kritusių gyvūnų statistiką turėtų registruoti viena neseniai konkursą laimėjusi įmonė, bet, dienraščio „Klaipėda“ duomenimis, jie kol kas gyvūnų nei įregistruoja, nei išregistruoja.