Ką daryti kilus gaisrui?
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Daiva Križinauskaitė sakė, kad mokykla turi ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Jau greitai mokykloje vyks oro pavojaus pratybos, kad visi mokyklos bendruomenės nariai žinotų, ką daryti tokio pavojaus atveju.
„Gaisro atveju tos pratybos organizuojamos pas mus kasmet, vienos būna bandomosios, o kitos – netikėtos. Dažniausiai pasikviečiame Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovus. Jie inscenizuoja tam tikrus įvykius. O šiuo atveju oro pavojaus pratybas patys pirmą kartą pasibandysime, kad žinotume, kokius veiksmus atlikti, kaip elgtis esant ekstremaliai situacijai. Manau, kad tai reikia rodyti praktiškai. Vaikai tikrai yra girdėję, šeimose apie tai kalba tėvai, yra ir vieša informacija. Tačiau praktiniai pasibandymai, mano supratimu, – vieni svarbesnių momentų, į kuriuos turime susitelkti. Turime žinoti, kur eiti, ką daryti, kaip elgtis“, – neabejojo D. Križinauskaitė.
Turime žinoti, kur eiti, ką daryti, kaip elgtis.
Apskritai apie tokio pobūdžio pratybas daugiau imta svarstyti prasidėjus kariniams veiksmams Ukrainoje.
„Tie įvykiai tikrai paskatino. Gaisro atveju mes einame į stadioną, o oro pavojaus – liekame savo patalpose, ieškome saugios vietos. Jaučiame tam tikrą nesaugumą, nors jis kol kas žodinis“, – kalbėjo pašnekovė.
Laiko nueiti neužtenka
Ne visos Klaipėdos ugdymo įstaigos turi priedangas, kur galėtų slėptis.
Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos direktoriaus Arūno Matuzo teigimu, pradinukų nuvedimas į artimiausią priedangą užtruktų per ilgai, tad veikiausiai būtų saugiau likti mokykloje.
„Priedangos mūsų mokykloje nėra. Artimiausios – arba Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje, arba Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje. Rugsėjo 2-ąją pas mus vyko bandomosios pratybos. Galiu pasakyti, kad laiko nueiti į priedangą mes neturime. Specialiai labiausiai žiūrėjome, per kiek laiko žmonės mokykloje nueina į saugias vietas. Tam reikia septynių minučių. Tad jeigu pagal reikalavimus reikia nueiti per tris ar keturias minutes, tai mums išvesti pradinukus į lauką, surikiuoti juos į koloną jau prireiktų penkių minučių. Jeigu tai būtų geltonasis signalas, mes galėtume spėti, bet jeigu būtų raudonasis ir tai būtų kelių minučių klausimas, net nebūtų tikslinga išeiti iš mokyklos“, – akcentavo A. Matuzas.
Tad esant raudonajam signalui, vaikai veikiausiai liktų mokykloje, bet būtų atitraukti nuo langų ir kitų pavojingų vietų bei nukreipti į iš anksto numatytas saugiausias mokyklos patalpas.
Instrukcijos – kabinetuose
Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė pažymėjo, kad ir ši mokykla neturi priedangos, čia yra tik nedidelė pusrūsio patalpa.
„Kaip tik penktadienį turėjome pratybas. Mokytojus anksčiau informavome, kad jos vyks, ir vaikai apie tai žinojo. Aš pati stebėjau vaikų reakciją. Nebuvo sumaišties, atrodė, kad viskas vyksta sklandžiai. Aišku, visada yra kur tobulėti. Esame susidėlioję realų veiksmų planą kas už ką atsakingas, kas nuneštų vandens, kas reguliuotų srautą, kas nuleistų apsaugines žaliuzes, kas parašytų žinutę. Bet, manau, stresas kiekvienam iš mūsų, nepriklausomai nuo amžiaus, padarytų stiprią įtaką“, – kalbėjo J. Račkauskienė.
Per pratybas išbandytas garsinis signalas ir megafonas, kad būtų pasiruošta ir galimiems elektros ar ryšio sutrikimams. Kiekviename kabinete pateiktos instrukcijos, nurodančios, kur slėptis išgirdus pavojaus signalą.
Susitiko 89 kartus
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rima Vainutė teigė, kad per pastaruosius trejus metus Civilinės saugos skyriaus specialistai aplankė visas Klaipėdos ugdymo įstaigas.
Pašnekovė nurodė, kad šiuo metu ypač aktuali tema – oro pavojus.
„Todėl visuomenės švietimui šiuo klausimu skiriamas ypatingas dėmesys: aiškinama, kaip atpažinti pavojaus signalus, kaip į juos tinkamai reaguoti, kur saugiai pasitraukti, kaip organizuoti vaikų judėjimą į priedangas ar kitas saugias vietas ir išvengti sumaišties bei panikos. Kilus neaiškumams, kartu su savivaldybės civilinės saugos specialistais konsultuojame ugdymo įstaigas ir teikiame joms metodinę pagalbą“, – sakė R. Vainutė ir pridūrė, kad svarbu ne tik turėti parengtus planus, bet ir kasmet juos praktiškai išbandyti organizuojant pratybas.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai ugdymo įstaigoms teikia metodinę pagalbą ir konsultacijas, o pastebėję klausimų ar trūkumų, pateikia rekomendacijas.
Šiais metais Klaipėdos ugdymo įstaigų vaikams mokymai, susitikimai ir edukacijos buvo organizuoti 89 kartus.
Aktyviai įsitraukti į diskusijas ir pasidalinti savo idėjomis, patirtimis bei kartu ieškoti atsakymų kviečiami Klaipėdos regiono verslų atstovai, šeimos, bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir visi iniciatyvūs piliečiai. Tik mezgant prasmingą dialogą ir kalbant apie iššūkius ir jų padarinius, pavyks rasti sprendimus, prisidėsiančius prie mūsų šalies stiprinimo. Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ vyks spalio 23 d. 9.30 val.–16.30 val., Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda).
Pagrindiniai rėmėjai: „Klaipėdos energija“, „Mano būstas“, „Mano bank“.
Rėmėjai: „KN energies“, Klaipėdos rajono savivaldybė, „Kamineros grupė“, „Vlantana“, „Bega“.
Partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, „Klaipėdos uostas“, „Social limo“.
Iniciatyvos partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos pramoninkų asociacija.
Naujausi komentarai