Mokiniai – proga užsidirbti korepetitoriams?

Po pamokų – pas korepetitorių. Tokia yra šiandienos uostamiesčio mokinių kasdienybė. Pedagogai trina rankomis dėl egzaminams nepasirengusių vaikų ir skaičiuoja pinigines papildančius eurus. Specialistų teigimu, kaltų šioje situacijoje daug – nuo tėvų iki švietimo sistemos.

Lopo spragas

Įpusėjus mokslo metams, daugumai dvyliktokų artėjantys abitūros egzaminai ima kelti siaubą. Vis daugiau moksleivių lyg šiaudo griebiasi korepetitorių paslaugų.

Vieni jaunuoliai nori pagilinti žinias, nes siekia gauti aukštą egzamino įvertinimą, kiti viliasi bent jau "nesusikirsti" per patikrą, todėl yra priversti užlopyti atsiradusias spragas.

Apsilankymas pas lietuvių kalbos ar matematikos korepetitorių uostamiestyje atsieina nuo 10 iki 15 eurų. Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose kainos – dar didesnės. Neretai jaunuoliui prireikia ir kelių pamokų per savaitę.

„Kiekvieną savaitę mano sūnus bent tris ar keturis kartus lankosi pas matematikos korepetitorių. Neseniai paaiškėjo, kad prireiks ir papildomų lietuvių kalbos pamokų. Mokytoja pareiškė, kad norint išlaikyti valstybinį egzaminą dar reikia pasitempti“, – pasakojo dvyliktoko mama Rasa.

Pamokoms – visa alga

Moteris pastebėjo, kad sūnų papildomai mokantis pedagogas rekomenduoja žinias gilinti kasdien. Tiesa, tokiu atveju užsiėmimams tektų atseikėti beveik visą vieno iš tėvų atlyginimą.

Kalbinta mama tikino, kad samdydama korepetitorių ji investuoja į vaiko ateitį, todėl mokės tiek, kiek pedagogas paprašys.

„Nėra kitos išeities. Jeigu dabar neskirtume tam pinigų, o ateityje sūnus neįstotų mokytis ten, kur norėjo, sąžinė užgraužtų“, – prisipažino Rasa.

Ji dar pridūrė, jog džiaugiasi, kad atžala apskritai turi galimybę mokytis papildomai. Esą prieš pat mokslo metų pabaigą abiturientams rasti korepetitorių beveik neįmanoma.

Egzaminui taip ir neparuošė?

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai mokiniams papildomas pamokas veda tas pats mokykloje ugdantis pedagogas.

„Tai galimybė nusipirkti pedagogo palankumą. Pastebėjau, kad man mokytoja po papildomų pamokų kilstelėjo pažymį. Logiška, jeigu pažymys nedidėtų, atrodytų, kad ji nieko neišmokė“, – pastebėjo neseniai vidurinę baigusi klaipėdietė Ieva.

Anot jos, mokytoja, kuri papildomai prisidurdavo dirbdama korepetitore, buvo itin užimta. Ieva spėjo, kad per mėnesį pedagogė užsidirbdavo tiek pat, kiek ir vesdama pamokas mokykloje.

„Mokė ne mane vieną, bet ir mano draugę. Pamoka tęsdavosi apie valandą“, – prisiminė buvusi abiturientė.

Nors beveik visus mokslo metus porą kartų per savaitę merginos mokėsi papildomai ir korepetitorei kaskart bendrai sumokėdavo apie 10 eurų, matematikos egzamino Ieva laikyti nesiryžo.

Populiarėja vis labiau

Tai, jog korepetitorių paslaugų prireikia vis didesniam skaičiui mokinių, pastebi ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotoja Aldona Butkienė teigė, kad uostamiestyje šiuo metu suskaičiuoti 168 asmenys, kurie yra įregistravę papildomo mokymo paslaugų veiklą.

Verslo liudijimus yra įsigiję 140 gyventojų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, verslo liudijimų skaičius šiai veiklai išaugo 28 proc. Fiksuotas mokestis už tokį verslo liudijimą šiems metams siekia 348 eurus.

Netenkina kompetencija

Tėvai spėlioja, kodėl nutinka taip, kad po ilgų metų mokslų abiturientui gali ir nepavykti išlaikyti baigiamųjų egzaminų.

Anot Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, priežastys, kodėl mokiniams prireikia papildomų pamokų, yra įvairios.

„Be abejo, galbūt netenkina ir mokytojų kompetencija. Ne kiekvienas mokytojas yra nuo Dievo, kaip ir ne kiekvienas gydytojas“, – pastebėjo skyriaus vedėja.

Anot jos, tikėtina, kad vaikus griebtis papildomų pamokų skatina ir konkurencija stojant į aukštąsias mokyklas.

„Mane ir pačią labai nustebino tai, kad tikrai ne dėl mokytojų kompetencijos stokos, o dėl konkurencijos korepetitoriai samdomi pačiose geriausiose Lietuvos mokyklose, pavyzdžiui, Vilniaus licėjuje, Kauno technologijų universiteto gimnazijoje“, – dėstė L.Prižgintienė.

Mokytojams – tūkstančiai

Akcentuojama, kad uostamiesčio pedagogams sudaromos sąlygos tobulėti, kasmet tam skiriama per 100 tūkst. eurų.

Mokytojai turi galimybę penkias dienas per metus kelti savo kvalifikaciją, tačiau tai nėra privaloma.

„Šia galimybe pasinaudoja apie 90 proc. mokytojų“, – teigė L.Prižgintienė.

Pedagogai dalyvauja kursuose, seminaruose, įvairiose grupėse dalijasi patirtimi, lektoriai atvyksta ir į mokyklas, griebiamasi ir kitokių priemonių.

Šiuo metu daugumos uostamiesčio pedagogų amžius svyruoja nuo 45 iki 55 metų. Iš visų mokytojų pensinio amžiaus yra apie 8,5 proc., o mokytojų iki 30 metų – 4,1 proc.

Korepetitorius – mada

Anot skyriaus vedėjos, tinkamą žinių bagažą sukaupti trukdo ir nenuoseklus moksleivių darbas arba netikėtai pasikeitusi nuomonė dėl planuojamų studijų.

„Galbūt žmogus galvojo studijuoti ir rinktis specialybę, kuriai reikėjo vienokių žinių, o paskui pakeitė nuomonę ir paaiškėjo, kad prireiks matematikos“, – dėstė savivaldybės darbuotoja.

Pastebima, kad griebtis korepetitorių pagalbos gali paskatinti ne tik per menkas žinių bagažas, bet ir psichologinės priežastys.

„Taip pat manau, kad tai yra šiek tiek mados reikalas. Pasitaiko ir psichologinio spaudimo net iš tėvų pusės, – pastebėjo L.Prižgintienė.