Miestui prie jūros skamba karališki varpai
Ne vienas klaipėdietis savo miesto nebeįsivaizduoja be sielą pakylėjančios varpų muzikos, kuria gali mėgautis ne tik svarbių renginių metu, bet ir kiekvieną savaitgalį.
Klaipėdą aplenkė Kaunas
Šiemet Klaipėdos karilionas švenčia solidžią gyvavimo sukaktį.
Prieš dvidešimt metų, 1987-ųjų lapkričio 13 dieną, Centrinio pašto bokšte buvo sumontuotas didžiausias Lietuvoje – 48 varpų – karilionas, skambėjęs iki 2006-ųjų.
Vokietijos Peterio Schillingo firmos meistrų instrumentas buvo pagamintas dar 1985-aisiais, tačiau pasirodė esąs toks prastas, kad porą metų buvo vis tobulinamas.
Šiandien uostamiestis pagaliau gali didžiuotis itin kokybišku olandų „Royal Eijsbouts“ karilionu, kurio pirmuosius akordus klaipėdiečiai išgirdo praėjusių Kalėdų proga.
Du dešimtmečius kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį varpus prakalbinantys klaipėdiečiai karilionininkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius šypsojosi, jog arčiau Dievo pakylėjanti muzika dabar skamba ir iš dieviško instrumento, tačiau su didžiausiojo Lietuvoje titulu Klaipėdos karilionui teko atsisveikinti.
Kauniečiai ne tik atnaujino 1937 metų gamybos karilioną, bet ir papildė jį 14 naujų varpų. „Jie sąmoningai taip padarė – pridėjo tiek varpų, kad bent vienu būtų daugiau nei Klaipėdoje. Kaunas yra Kaunas“, – juokėsi K.Kačinskas.
Instrumentas nušiurpino
Muzikų pastebėjimu, skambėjimo prasme vienas pridėtas varpas didelės įtakos neturi. Pasak S.Žilevičiaus, skirtumas jaučiamas, kai instrumente yra kelios papildomos oktavos.
Karilionininkas prisiminė, jog jam didžiausią įspūdį paliko 72 varpų Neipervilio (JAV) karilionas. Vien didysis šio instrumento varpas sveria 18,5 tonos. Palyginimui – bendras Klaipėdos kariliono varpų svoris siekia apie penkias tonas.
„Priversti suskambėti tokį varpą – gana sunku. Reikia atsistoti ant pedalo ir pasišokinėti. Tačiau tokie varpai rečiausiai ir naudojami“, – aiškino S.Žilevičius.
Muzikai neslėpė, jog buvusio ir dabartinio Klaipėdos karilionų kokybė – nelygintina. „Dabartinis – šiandien vienas moderniausių instrumentų. Per metus tokių pagaminama vos trys keturi. Yra nedaug firmų, kurios gali pasigirti statusu royal („karališkas“), tai itin aukštos kokybės garantija, – pasakojo K.Kačinskas. – Naujuoju instrumentu galima atlikti ką tik nori. Anksčiau stengdavomės groti tik tokius kūrinius, kuriuose geriausiai išryškėja melodija. Apie šiuolaikinę muziką galėdavome tik pasvajoti, nes būtų skambėjusi tikra kakofonija.“
Muzikas prisiminė kadaise pralinksminusią situaciją, kai senuoju Klaipėdos karilionu pabandę groti danas ir olandas ėmė tarpusavyje diskutuoti, ar kur nors dar regėjo baisesnį instrumentą. Paaiškėjo, kad toks yra – kažkur Naujojoje Zelandijoje.
Darbo vietoje – it pirtyje
S.Žilevičius ir K.Kačinskas tikino, jog tik iš pirmo žvilgsnio jų darbas atrodo romantiškas. „Į sporto salę treniruotis neiname, mums ir repeticijų užtenka“, – šmaikštavo S.Žilevičius.
Po intensyvesnių repeticijų ar koncertų muzikai persunkti ne tik prakaito – delnus neretai padengia iki kraujo nutrintos pūslės. Pašnekovai prisipažino, jog rankos – jautriausia šios profesijos atstovų vieta.
Su pirštinėmis skambinti nepatogu, tad kai kurie karilionininkai pasigamina specialias odines delnų apsaugas. Pasak pašnekovų, ypač sunku būdavę skambinti senuoju instrumentu, mat jo klavišai – kampuoti.
K.Kačinskas prasitarė, jog muzikuoti yra tekę ir gana neįprastu būdu. Vasarą pašto bokštas taip įkaisdavo, kad kartais karilionininkai turėdavo galuotis 40-50 laipsnių karštyje – apie kondicionierius tuomet buvo galima tik pasvajoti. Tad tokioje situacijoje geriausiai gelbėdavo paplūdimio stiliaus apranga.
Neturi kuo repetuoti
Sumanymas Klaipėdoje įrengti karilioną tapo svarbiu įvykiu ne tik miesto gyvenime, tačiau kardinaliai pakeitė ir juo turėjusių skambinti žmonių gyvenimą.
„Jau dvidešimt metų kaip baudžiauninkai kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį skambiname, – šypsojosi S.Žilevičius. – Valdžia taip nustatė, ir šventa. Tačiau suprantama, kad mieste, kuriame yra karilionas, jis ir turi skambėti.“
Fortepijono virtuozui S.Žilevičiui ir chorinio dirigavimo studijas baigusiam K.Kačinskui teko mokytis naujo „amato“. Skambinimo karilionu subtilybių klaipėdiečiai sėmėsi Vokietijos mieste Magdeburge. Muzikai nuolatos dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, yra išleidę po keletą kompaktinių plokštelių, originalios muzikos bei aranžuočių karilionui leidinių. Karilionininkai kupini idėjų parengti naujas koncertines programas. Tačiau, net turėdami modernų instrumentą, to padaryti negali – klaipėdiečiai vis dar priversti repetuoti su senajam karilionui pritaikytu įrenginiu, vadinamuoju treniruokliu.
„Dirbti su šiuo instrumentu beprasmiška, tai tas pats, jei repetuotum su bajanu, o koncerte reikėtų groti akordeonu. Mes tiesiog gaištame laiką, kurį galėtume skirti naujiems kūriniams parengti“, – piktinosi K.Kačinskas.
Karilionininkų teigimu, repeticijoms skirtas instrumentas turėjo atkeliauti su naujuoju karilionu, juolab kad ir pinigai tam buvo skirti. Tačiau dėl kažkieno aplaidumo „treniruoklio“ klaipėdiečiai vis neturi. Muzikai karčiai šypsojosi, jog galbūt jo neprireiks laukti dar dvidešimt metų.
Naujausi komentarai