Bibliotekoje atrado save
Pirmą kartą konkurso istorijoje „Metų klaipėdietės“ titulą pelnė bibliotekininkė.
L. Liutkutė miestiečiams gerai pažįstama ne tik kaip I. Kanto bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja, jie ją sutinka ir daugelyje viešųjų miesto renginių.
Ši moteris išsiskiria talentu ne tik organizuoti įvairius renginius, kuriuose klaipėdiečius supažindina su miesto praeitimi, ryškiausiomis jo asmenybėmis. Ji taip pat randa laiko, motyvacijos ir įkvėpimo kitoms veikloms, reikalaujančioms daug atsidavimo, kantrybės bei kūrybiškumo.
L. Liutkutė yra Žemaitijos rašytojų bendrijos narė, romano „Manekenas“ autorė, ne vienos poezijos rinktinės bendraautorė ir redakcinės kolegijos narė.
Vienas reikšmingiausių jos darbų – projektas „Negalios įkvėpti: sociokultūrinio tinklo kūrimas“, kuriam ji vadovauja ir aktyviai dirba. Nors darbas su psichikos negalią turinčiais žmonėmis yra sunkus, L. Liutkutė jo imasi drąsiai.
Būtent už plėtojamas veiklas ir reikšmingus profesinius rezultatus 2021-aisiais Klaipėdos regiono geriausiųjų bibliotekos ir bibliotekininko konkurse ji pelnė „Jonvabalio“ vardą.
„Man nebuvo baisu dirbti su tokiais žmonėmis, nes būdama dar vaikas turėjau patirties bendraujant su akla itin garbaus amžiaus giminaite. Mūsų renginių tikslas – ryšys su tokiais žmonėmis, jiems suteikiamos geros emocijos“, – pasakojo L. Liutkutė.
Metų klaipėdiete tapusi moteris sakė, kad jai visada buvo įdomi kraštotyra, bendravimas su žmonėmis, kūrybiškumo puoselėjimas. Būtent šie dalykai ją ir atvedė į biblioteką.
„Dirbdama bibliotekoje labai noriu, kad klaipėdiečiai kuo daugiau žinotų apie šio miesto praeitį, kad tai, kas čia yra vykę, neliktų pamiršta. Pati kuriu ir įgyvendinu kultūros paveldo projektus. Mano iniciatyva bibliotekoje įgyvendintas projektas „Gyvoji kraštotyra“. Tai – klaipėdiečių prisiminimai apie miestą prieš 20, 30 ar 50 metų. Vos pradėjusi dirbti bibliotekoje pajutau, kad esu savo vietoje“, – neabejojo L. Liutkutė.
Titulo vertos visos
Konkurso iškilmingo vakaro metu stovėdami ant scenos sveikinantieji ne kartą pabrėžė, kad visos baigiamojo etapo dalyvės nusipelno šio garbingo titulo – kiekvienai jų miesto gyventojai skiria pagarbą, dėkingumą ir palaikymą.
Didžiulio dėkingumo už atsidavimą savo veiklai verta Svetlana Lesauskienė, kuri visada atsiliepia į Klaipėdoje ir regione gyvenančių vienišų ir su įvairiais sunkumais susiduriančių žmonių pagalbos prašymus. Ši moteris 2024-aisiais atidarė įstaigą „Gerumo banga“. Jau dešimt metų socialiniame tinkle „Facebook” veikia su šia įstaiga susijusi paramos grupė „Lainika“, kurią klaipėdietė administruoja. Pati patyrusi nemenkų gyvenimo išbandymų ir išgyvenusi avariją, moteris su didžiuliu atsidavimu užsiima labdaringa veikla ir puikiai supranta tuos, kuriems pagalbos kreiptis nedrąsu.
Uostamiestyje 25-erius metus gyvenanti ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbanti režisierė Rūta Bunikytė yra pastačiusi daugybę spektaklių, sukūrusi tarptautinių projektų, režisavusi nemažai miesto renginių. Jai kūryba – svarbi gyvenimo dalis ir būdas atskleisti save, puoselėti kultūrą, o savo darbais padėti ir kitiems atrasti meilę Klaipėdai bei pažinti šio miesto identitetą. Baigusi Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedrą, liko gyventi Klaipėdoje ir nuo tada savo darbu bei kūryba garsina uostamiesčio vardą.
Istorinės praeities puoselėtoja, vilkinti senovinius kuršių drabužius ir gaminanti senovinius patiekalus Edita Nurmi apie vikingų laikus žino daugiau nei bet kas kitas. Ji yra be galo stipri moteris, turinti užtektinai jėgos ir energijos visiškai nemoteriškam metalo apdirbimo įmonių vadovės darbui. Be to, ji iš menkiausių užuominų istoriniuose šaltiniuose bei archeologų ataskaitose rekonstruoja senuosius valgius, yra įkūrusi ir daržą, kuriame augina mūsų pamirštus augalus ir naudoja juos savo edukacijose.
Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centre Žvejų rūmai jau dvejus metus direktore dirbanti Kristina Jakštė džiaugiasi būdama didelės kūrybinės komandos dalimi ne tik darbe, bet ir už jo ribų. Klaipėdiečiai pastebėjo, kad jai pradėjus eiti šias pareigas, pietinė miesto dalis tapo gyvesnė dėl naujų iniciatyvų – Moliūgų šventės, Kalėdų, Velykų ir kitų švenčių instaliacijų bei puošmenų. Kalbėdama apie pietinę uostamiesčio dalį, moteris akcentavo, kad svarbu ne tik pasipuošti aplinką, bet ir originaliai pritraukti klaipėdiečius.
Atrasti savo pašaukimą ir atiduoti jam visą savo laiką, meilę ir gabumus – didžiulė vertybė. Būtent taip apie Aušrą Juknevičienę kalba ją pažįstantys klaipėdiečiai. Baigusi mokslus Klaipėdos universiteto Menų fakultete ji tapo lėlių teatro bakalaure, o Vytauto Didžiojo universitete įgijo kultūros vadybos magistro laipsnį. Vėliau tobulinosi įvairiuose mūsų šalyje, Latvijoje, Danijoje surengtuose mokymuose. Sukūrusi ne vieną lėlių teatrų festivalį A. Juknevičienė buvo viena ryškiojo gatvės teatrų festivalio „Šermukšnis“ rengėjų ir koordinatorių.
Pats turėjau progą patirti, kad Loreta yra viena bibliotekos lyderių.
Balsavo iki paskutinės akimirkos
Kasmet balsavimas už pasirinktas moteris sulaukia didelio klaipėdiečių aktyvumo. Pastaraisiais metais balsavimo duomenys skelbiami kasdien, tad miestiečiai, palaikantys savo favorites, galėjo stebėti rinkimų procesą.
Pagal konkurso taisykles balsuoti buvo galima trimis būdais.
Vienas jų – iškirpus specialų kuponą iš dienraščio „Klaipėda“ ir jį užpildžius (vienas kuponas prilyginamas dešimčiai balsų).
Taip pat balsavimas vyko ir trumpąja žinute (viena žinutė atitiko dešimtį balsų).
O nuorodos paspaudimas interneto portale klaipėda.diena.lt suteikė vieną balsą.
Kadangi kuponai buvo metami į specialias balsadėžes, o jos paskutinįkart buvo ištuštintos paskutinę balsavimo dieną, galutiniai skaičiai paaiškėjo tik pačioje balsavimo pabaigoje.
Šiemet klaipėdiečiai balsavo itin aktyviai, o ypač gausiai buvo balsuojama iškerpant kuponus iš laikraščio. Balsavimas tęsėsi iki pat kovo 16-osios, tad ir kuponai buvo nešami iki paskutinės minutės.
Vieni į balsavimo dėžę įmesdavo pavienius kuponus už vieną ar kitą moterį, o kiti nešė net vokus, kuriuose – dešimtys kuponų už išsirinktą favoritę.
Pastebėjimas: R. Cibauskas neslėpė, kad jį nustebino L. Liutkutės nuveiktų darbų gausa ir reikšmingumas. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.
Dirbo kantriai ir tyliai
„Metų klaipėdietės“ renginio garbės mecenatas, remiantis konkursą nuo pat jo pradžios, nekilnojamojo turto valdymo įmonės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas prisiminė ne vieną L. Liutkutės nuopelną.
„Pats turėjau progą patirti, kad Loreta yra viena bibliotekos lyderių. Ypač tai buvo akivaizdu pernai I. Kanto 300 metų gimimo sukakties proga surengtame festivalyje, kai per aštuonias dienas vyko per 30 renginių skirtingose vietose. Mačiau, kad bibliotekininkės tyliai ir kantriai dirbo visą organizacinį darbą, Loretos nuoširdumas buvo akivaizdus. Žinau, kad ji, kaip ir jos kolegės, viską daro be papildomų paskatų, o juk žinome, kad bibliotekininkų atlyginimai – vieni mažiausių. Mane stebina kontrastas tarp žmogaus kuklumo ir nuveiktų darbų gausos bei reikšmingumo“, – kalbėjo R. Cibauskas.
Konkursas kasmet sulaukia didžiulio ne tik dienraščio „Klaipėda“ skaitytojų, bet ir verslo atstovų dėmesio. Apie tai byloja ilgas rėmėjų bei partnerių sąrašas.
Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Mecenatas „FI CLINICA“ ir Robertas Jocius.
Garbės mecenatas „Mūsų laikas“.
Pagrindiniai rėmėjai: Jūrų krovinių kompanija „Bega“, „Švyturys Go nealkoholinis“, „Fegda grupė“.
Rėmėjai: „Parsekas“, „DFDS“, Kardiologijos klinika „Testas“, „Litana“.
Partneriai: medicinos centras „Lorna“, odontologijos klinika „Vaidenta“, ambulatorinė klinika „Nefrida“, bendrovė „Stemma Group“, Klaipėdos baseinas, bendrovė „Kavos pirklys“, „Ribas Jewellery“, gėlių salonas „Ordigo gėlės“, teatras „Teorema“, „Klaipėdos kino biuras“, „Elite party“, „Džonis ir citrinos“, „Vakarų medienos grupė“, „Amberton Hotel Group“, „Švyturio“ arena, „Klaipėdos dramos teatras“, „La Farine Macarons“, „Cinewave“, „ProDj.lt“, „Klaipėdos baleto mokykla“, Restoranas „Marilyn M“, „ZUZI ENTERTAIMENT“.
Naujausi komentarai