Metų klaipėdietė D. Mačiūtė: svarbiausias – žmonių įvertinimas

Europos ir pasaulio čempionė

Du kartus D. Mačiūtė pripažinta geriausia metų trenere, ji yra Lietuvos kiokušin karatė federacijos prezidiumo narė, Europos ir pasaulio čempionė. Šiais savo pasiekimais D. Mačiūtė garsina ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos vardą pasaulyje.

Kiokušin karatė meistrė šia sporto šaka užsiima per 30 metų. Pernai jos vadovaujamas klubas tapo techniškai stipriausiu Lietuvoje ir Europoje.

D. Mačiūtė dienraščio „Klaipėda“ skaitytojų valia 2014 m. jau buvo patekusi į konkurso finalą. Tąsyk Metų klaipėdiete tapo Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Klaipėdos viltis“ vadovė Janina Tulabienė.

Tada ir šiemet daugelis už D. Mačiūtę balsavusių klaipėdiečių pažymėjo ne tik jos sporto laimėjimus, bet ir vieną labiausiai žavinčių pretendentės savybių – darbą su auklėtiniais, siekiant, kad jie taptų valingi, švarios sielos žmonės.

Daugybė D. Mačiūtės auklėtinių yra išsibarstę po pasaulį, todėl balsavo internetu ir prašė Klaipėdoje gyvenančių artimųjų pirkti dienraštį „Klaipėda“ ir iškirpti iš jų balsavimo lapelius.

Šiemet už D. Mačiūtę balsuota 27 442 kartus.

Balsavimas vyko trimis būdais: kerpant balsavimo lapelius iš dienraščio „Klaipėda“, balsuojant telefonu trumposiomis žinutėmis bei internetu.

Nors balsavimo rezultatai buvo nuolat skelbiami ir klaipėdiečiai bei pačios pretendentės galėjo sekti konkurso eigą, netikėtumo išvengti nepavyko.

Šiemet konkurso organizatoriams visiška staigmena tapo kelių tūkstančių iš laikraščio iškirptų lapelių pluoštas, kuriuose buvo įrašyta D. Mačiūtės pavardė.

Už Rūtą Židžiūnienę balsuota 20 231, Indrę Razbadauskaitę-Venskę – 8 570, Martą Vendland – 7 602, Angeliną Banytę – 5 957, Loretą Narvilaitę – 2 190 kartų.

Simbolis: tradiciškai konkurso laimėtojai įteikiama stiklo dizainerio Edmundo Unguraičio sukurta statulėlė. Ją įteikė bendrovės „Klaipėdos dienraštis“ direktorius Vidas Milkevičius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasveikino šalies Prezidentas

„Metų klaipėdietės“ konkursas yra prestižinis miesto renginys, jo svarbą vertina ir Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šiemet Gitanas Nausėda atsiuntė sveikinimą, kurį perskaitė iškilmingo Metų klaipėdietės paskelbimo vakaro vedėjas.

„Mielos klaipėdietės, gerbiami konkurso rengėjai ir svečiai, džiaugiuosi, kad šiandienos pasaulyje vis dar esama vietos stabilumui, gražioms ir prasmingoms tradicijoms. Drąsių, veiklių, ryžtingų, talentingų, kūrybingų ir empatiškų moterų pagerbimas – viena tokių.

Džiaugiuosi, kad šiandienos pasaulyje vis dar esama vietos stabilumui, gražioms ir prasmingoms tradicijoms. Drąsių, veiklių, ryžtingų, talentingų, kūrybingų ir empatiškų moterų pagerbimas – viena tokių.

Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste šios savybės įgauna dar didesnę reikšmę ir prasmę. Esu tikras, kad šiųmečio konkurso dalyvės, skirdamos savo laiką ir energiją valstybei, miestui, bendruomenei ir paprastam žmogui, kartu įkvepia ir aplinkinius. Padėti kitiems, tarp jų – ir ukrainiečiams. Tiek kovojantiems mūšio lauke, tiek gyvenantiems nuolatinės grėsmės akivaizdoje, tiek pabėgusiems nuo karo, prisiglaudusiems Lietuvoje ar kitose šalyse.

Jūsų atjauta, supratimas, ištiesta pagalbos ranka ar suteikiama viltis yra tai, kuo mes didžiuojamės kaip visuomenė – ir kuo pagrįstai gali didžiuotis valstybė. Būtent tokiems žmonėms priklauso ateitis ir kasdienybė, kurioje gerovę jaučia kiekvienas.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti konkurso dalyvėms už tai, kad einate atsidavimo ir pašaukimo keliu. Už skleidžiamą grožį ir įkvėpimą, prasmę ir atsakomybę. Už tai, kad esate, kad stengiatės, kad teikiate džiaugsmą ir šilumą, kad puoselėjate tikrąsias vertybes.

Norėčiau paprašyti ir toliau nešti gėrį ir šviesą, kuriais galėtų mėgautis visi be išimties bendruomenės nariai. Ačiū Jums už tai, ką darote. Linkiu kuo geriausios sėkmės ir niekad neblėstančio įkvėpimo“, – rašė Prezidentas G. Nausėda.

Po Prezidento kalbos visi susirinkusieji tylos minute paminėjo karo Ukrainoje aukas.

Padėka: bendrovės „Klaipėdos dienraštis“ valdybos pirmininkas Tadas Širvinskas kalbėjo apie amžinąsias vertybes. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tradicija neblėsta

Šiemet iškilmingas „Metų klaipėdietės“ finalo vakaras vyko pačioje Klaipėdos širdyje – piliavietėje, kur šalia žilos miesto istorijos skleidžiasi dabartis ir ateitis.

Sveikindamas konkurso dalyves ir visas vakaro viešnias konkurso organizatorės bendrovės „Klaipėdos dienraštis“ valdybos pirmininkas Tadas Širvinskas kalbėjo apie amžinąsias vertybes.

„Gėris niekada nepasiduoda, jis kaupia jėgas. Istorijoje dar niekada neturėjome galimybės be super galių ar Dievo apvaizdos tapti gėrio kariuomenės pagalbininkais ar net pačiais kariais. Gyvename tokiais laikais, kai daryti gera labai paprasta. Užtenka tiesiog paskambinti nurodytu numeriu ir paaukoti Ukrainai. Netikėkite tais, kurie sakys, kad tai neturės jokios naudos ir nieko nepakeis. Netikėkite tais, kurie sako, kad jūsų auka yra per menka“, – kalbėjo T. Širvinskas.

Jis taip pat akcentavo, kad per 21-erius konkurso rengimo metus veiklių, gerus darbus darančių moterų tik daugėja, ir tai yra Klaipėdos fenomenas.

Pagarba ir dėkingumas šių metų konkurso finalininkėms ir ankstesnių metų konkursų laimėtojoms tapo vakaro leitmotyvu. Kiekvienai jų buvo įteiktos pavasarinių gėlių puokštės.

Gėlės puošė ir stalus, prie kurių sėdo vakaro svečiai.

Įsitikinimas: miesto meras V. Grubliauskas konstatavo, kad konkursas tapo misija jo rengėjams, o pretendenčių tapti Metų klaipėdiete mieste yra daugybė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Minėjo ypatingą misiją

Sveikindamas konkurso dalyves, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas konstatavo, kad Metų klaipėdietės paskelbimo iškilmės nebėra vien šventė, tai jau seniai tapo reiškiniu.

Kalbėdamas apie konkurso organizatorių – dienraštį „Klaipėda“ – meras teigė, kad jis nebeturi galimybės trauktis, likimo skirta misija – ieškoti Klaipėdoje labiausiai nusipelniusių moterų.

„Gausybė Metų klaipėdietės vardo vertų moterų vaikšto miesto gatvėmis, dirba miesto žmonių labui. Tikiu, kad ateis laikas, kai kiekviena jų bus pastebėtos ir nominuotos bei stovės ant tokios scenos. Jos visos be siekio pasipuošti garsiais titulais dirba ir kuria, kad mums būtų gera. Dėkoju jums už tai, kad savo darbu, savo veikla, moteriškumu puošiate mūsų gyvenimą, darote mūsų gyvenimą tauresnį ir šviesesnį. Konkursas kartu yra ir įkvėpimo ženklas toms merginoms ir moterims, kurios dirba kasdienius darbus. Labai dėkoju moterims, jau tapusioms Metų klaipėdietėmis, kiekviena jūsų esate miesto ambasadorės. Noriu visoms joms nusilenkti“, – dar prieš konkurso laimėtojos paskelbimą kalbėjo miesto meras.

Renginio mecenatas, bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas, kuris remia renginį visus 21 metus, teigė, kad jam tai – garbės reikalas.

Jis pažymėjo, kad kuo toliau, tuo labiau ši šventė vis labiau tampa vilties švente. Patyrę daug įtampos dėl pandemijos ir visai netoli vykstančio siaubingo karo uostamiesčio žmonės jaučia, kad „Metų klaipėdietės“ konkurso dalyvės ir laimėtojos savo pavyzdžiu įkvepia nesustoti ir dirbti žmonių labui, nekreipiant dėmesio į negandas.

„Džiaugiuosi, kad Klaipėdos moterys mums yra įkvėpimo šaltinis. Metų klaipėdietės nominacija turi ir unikalią savybę – kiekviena šį vardą pelniusi moteris užsiaugina didžiulius kilnius sparnus ir ne tik nenuleidžia rankų, o padaro dar daugiau“, – kalbėjo R. Cibauskas.

Simboliškai: nuolatinis renginio mecenatas R. Cibauskas labiausiai džiaugiasi, kad konkurso laimėjimas moterims užaugina sparnus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasiuntė linkėjimą

Pagal tradiciją Metų klaipėdietės titulą iškilmingame vakare naujajai laimėtojai turėjo perduoti praėjusių metų nugalėtoja.

Gyvenimo verpetai pakreipė vakaro organizatorių bei pačios Sofijos Kanaverskytės planus – pernai 20-ąja Metų klaipėdiete tapusi menininkė, scenografė, pedagogė, Klaipėdos kultūros magistrė Sofija Kanaverskytė šiomis dienomis buvo priversta pasirūpinti savo sveikata.

Pakalbinta telefonu ji apgailestavo, kad negalės pasidžiaugti šia pavasario švente, ir prašė perduoti visiems susirinkusiesiems linkėjimus, kuriuos vakaro vedėjas perskaitė.

„Kai tapau Metų klaipėdiete, mane apėmė atsakomybės jausmas, supratau, kad turiu pateisinti šį vardą. Manau, kad man tai pavyko – surengiau parodą ir išleidau knygą. Prisipažinsiu, kad ties tuo nesustojau. Dabar ruošiu dar vieną parodą. Jei sveikata nesutrukdys, pabaigsiu rašyti romaną apie netikėtą moters pasiaukojimą ne šeimai ar vaikams, o siekiui išgelbėti meną. Šių metų konkurso laimėtojai norėčiau palinkėti to paties, ko mintimis linkėjau pati sau, – nenuleisti rankų, nepasiduoti materialinėms ar garbės troškimo pagundoms. Linkiu sąžiningai tęsti savo žmogiškąją misiją. Ne aš sugalvojau, kad turime palikti pasaulį geresnį negu radome, bet man ši mintis labai patinka. Šiandien svarbiausia prisidėti prie Lietuvos ateities gelbėjimo, kad mūsų žmonės nesumaterialėtų, neišvažinėtų, kad nesipjautų tarpusavyje ir kad būtų taika tarp žmonių bei tautų“, – iš ligoninės palatos kalbėjo S. Kanaverskytė.

Svarbiausias – žmonių įvertinimas

D. Mačiūtė nuo scenos atviravo, kad brangiausia yra ne dovanos ir net ne vardas, o žmonių įvertinimas.

„Tokie konkursai reikalingi bendruomenei, kuri vertina pretendentes, parodo, ar jomis pasitiki. Aš dirbau ir dirbsiu savo darbą. O mokiniai, jų tėvai ir visi kiti, kurių aš net nepažįstu, tapo savotiška bendruomene, kuri nusprendė, kad aš turiu šį vakarą būti geros nuotaikos. Man nereikėjo kovoti, nereikėjo kautis dėl laimėjimo, kaip tai būna varžybose. Visos šešios konkurso finalininkės buvo vertos to vardo, gerai, kad visos buvo pagerbtos. Kitais metais Metų klaipėdietės vardą aš perduosiu kitai, – vakaro pabaigoje kalbėjo D. Mačiūtė. – Labai džiaugiuosi, kad mokiniai patikėjo mano mokymo sistema. Negaliu jiems būti tiesiog griežta mokytoja. Juk į mūsų treniruotes ateina trimečiai, kurie net kalbėti gerai nemoka, jiems tampu mama, o paaugliams, su kuriais labai sunku dirbti, esu tiesiog draugė. Mūsų bendravime pirmiausia yra pagarba vienų kitiems ir disciplina. Visada bet kur įėjus man pirmiausia norisi nusilenkti, o tai reiškia parodyti, kad aš esu nulis ir dienos darbus pradedu nuo nulio, todėl stengiuosi nesusireikšminti.“

Laimėtojos: R. Židžiūnienė (iš kairės), M. Vendland, D. Mačiūtė, A. Banytė, I. Razbadauskaitė-Venskė ir L. Narvilaitė nusifotografavo su vakaro vedėju bei atlikėju R. Spalinsku. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Menas – gyvenimo variklis

Metų klaipėdietės paskelbimo vakare konkurso organizatorių padėkos skambėjo ir kitoms miestui nusipelniusioms konkurso finalininkėms. Jau įprasta, kad miesto žmonės pastebi labai skirtingų sričių atstoves.

Šįkart daug dėmesio susilaukė meno bei mokslo atstovės.

Klaipėdos kultūros magistrė, menininkė A. Banytė klaipėdiečių pagarbą pelnė už darbus. Dailininkė sukūrė įspūdingo dydžio mozaiką ant Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios fasado. Šis kūrinys yra didžiausias tokio tipo Rytų Europoje ir užima beveik 100 kvadratinių metrų. Jei sukabintume visus jos kūrinius ant vienos sienos, būtų per tūkstančio kvadratinių metrų ploto siena.

Kalbinama iškilmingame vakare A. Banytė, kaip paprastai, kuklinosi, vengė dėmesio ir teigė Klaipėdoje neišskirianti mylimiausios vietos, miestas jai labai seniai tapo savu ir mylimu.

Klaipėdiečiai šiemet aktyviai balsavo ir už uostamiesčio kompozitorę, Klaipėdos koncertų salės repertuaro meno vadovę L. Narvilatę. Su jos atėjimu salė ėmė garsėti itin profesionaliai sudarytomis koncertų programomis, o tai kuria Klaipėdos, kaip ypatingos kultūros miesto įvaizdį. L. Narvilatė yra atsakinga už „Klaipėdos muzikos pavasario“, „Permainų muzikos“, „Salve Musica“ ir Klaipėdos kariliono festivalius. Per metus jai tenka atrinkti ir „sustyguoti“ apie 200 koncertų.

M. Vendland yra teatro ARTYN įkūrėja ir režisierė, meno namų vadovė. Prieš ketverius metus jauna režisierė įkūrė šviesaus atminimo teatro pedagogo Gedimino Šimkaus teatrą ARTYN. Skirtingų profesijų atstovai susibūrė po vienu stogu ir atrado savo žiūrovus, neprašydami tam paramos, viską darė savo jėgomis ir sugebėjo išsilaikyti. 2022-ieji M. Vendland pažymėti nauju projektu – meno namų ARTYN įkūrimu. Tai kol kas vieninteliai meno namai Klaipėdoje, kurie siūlo kultūrinį švietimą suaugusiesiems, kur šie gali įgyti įgūdžių, įgyvendinti savo svajones.

Pažįsta daugybę miestiečių

Dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai pasiūlė konkursui I. Razbadauskaitės-Venskės kandidatūrą. Jau daugiau kaip 10 metų ši jauna moteris skatina jaunimą domėtis verslumu, rinkodara, atrasti savyje lyderius. Ji dalijasi savo patirtimi ir dėstydama tarptautiniame LCC universitete, ISM ir VU verslo mokykloje, yra Lietuvos marketingo asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė. Klaipėdietė daug laiko atiduoda mentoriaudama įvairiose programose su Inovacijų agentūra bei „Junior Achievement“ programomis. Dalyvaudama tarptautinėse konferencijose, dėstydama užsienyje ji garsina Klaipėdos vardą, įkvepia aplinkinius kūrybai, motyvuoja siekti kilnių tikslų.

Didžiulio pripažinimo ir daugybės klaipėdiečių padėkų už savo triūsą pelnė choreografė, pedagogė, linijinių šokių mokyklos „Linedance LT“ įkūrėja Klaipėdoje R. Židžiūnienė. Moteris organizuoja tarptautinius linijinių šokių festivalius Palangoje, Maroke, Ispanijoje, taip garsina Klaipėdos vardą už Lietuvos ribų. Ji rengia tarptautinę šokių stovyklą vaikams ir suaugusiesiems, organizuoja WCDF tarptautines reitingines šokių varžybas. Kasmet per Tarptautinę šokių dieną gatvėse ir aikštėse masiniais šokiais R. Židžiūnienė džiugina klaipėdiečius ir miesto svečius.

Daugiau apie Metų klaipėdietės nominavimo iškilmes skaitykite šeštadienio „Klaipėdoje“.

Metų klaipėdietėmis jau yra tapusios

2003 m. – Skaistutė Idzelevičienė,

2004 m. – Klaudija Bobianskienė,

2005 m. – Aldona Grigaliūnienė,

2006 m. – Olga Žalienė,

2007 m. – Kristina Vintilaitė,

2008 m. – Žaneta Norkuvienė,

2009 m. – Inga Grubliauskienė,

2010 m. – Nijolė Hansen,

2011 m. – Loreta Bosienė,

2012 m. – Jurga Karčiauskaitė-Lago,

2013 m. – Dalia Kanclerytė,

2014 m. – Janina Tulabienė,

2015 m. – Aldona Kerpytė,

2016 m. – Jolanta Česienė,

2017 m. – Galina Kučinskienė,

2018 m. – Loreta Laurinavičienė,

2019 m. – Skaistė Svidraitė,

2020 m. – Jūratė Rekašienė,

2021 m. – Maja Tarachovskaja,

2022 m. – Sofija Kanaverskytė.