Konkurso „Metų klaipėdietė“ iškilmėse – dėkingumas už nuveiktus darbus

Tvyrojo gera nuotaika

„Metų klaipėdietės“ apdovanojimų ceremonija tradiciškai vyko Klaipėdos dramos teatre. Būtent ši kultūrinė erdvė, kurioje renginys organizuojamas jau ne vienerius metus, suteikė vakarui iškilmingą atmosferą.

Ne pirmus metus šventinis vakaras buvo transliuojamas per „Balticum“ televiziją ir internetu, tad renginio pradžioje, laukiant tiesioginės transliacijos paskelbimo pradžios, į sceną išėjęs Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choras kelioms akimirkoms sustingo iškilmių startui. Tuo metu salėje jau tvyrojo šventinė atmosfera, šioks toks jaudulys ir gera nuotaika.

Po vaikų choro pasirodymo, vakaro vedėjas aktorius Donatas Stakėnas skelbė, kad ši šventė – ne tik apdovanojimų vakaras, bet ir kūrybingų, talentingų, ryžtingų bei empatiškų moterų pagerbimas.

Šventė: Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choras žiūrovams paliko neišdildomą įspūdį. Mato Baranausko nuotr.

Pirmasis sveikinimo žodžius žiūrovams tarė dienraščio „Klaipėda“ valdybos pirmininkas Tadas Širvinskas, kuris priminė apie ilgą konkurso „Metų klaipėdietė“ tradicijų kelią bei nenutrūkstamą jo istoriją.

„Ir šiemet turime puikią puokštę dalyvių, kurios veikia visiškai skirtingose srityse, bet savo darbais prisideda prie to, kad Klaipėdos kraštui būtų geriau, kad Klaipėdą puoselėtų, garsintų. Labai ačiū visoms dalyvėms. Taip pat būtina padėkoti visiems tiems, kurie prisidėjo, kad šis projektas ir šis vakaras įvyktų. Atskira mūsų padėka – Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai“, – sakė T. Širvinskas.

Vakaras: „Metų klaipėdietės“ renginį šįmet vedė aktorius Donatas Stakėnas. Mato Baranausko nuotr.

Pagerbė ir S. Kanaverskytę

Klaipėdos vicemerė Vaida Raugelė taip pat akcentavo, kad šis vakaras skirtas pagerbti ir padėkoti moterims, kurios savo išskirtiniais darbais, talentais, drąsa, ryžtu, kūryba, atsidavimu kasdien keičia Klaipėdą ir žmonių gyvenimus.

„Išskirtinis ačiū „Klaipėdos“ dienraščiui ir visiems partneriams, kad turime galimybę švęsti, pagerbti ir dėkoti 23-ejus metus iš eilės. Tikiu, kad kiekviena pretendentė, stovėdama čia, scenoje, gauna ne tik išskirtinę dovaną, aukščiausią bendruomenės įvertinimą – pagarbą, bet ir išskirtinį impulsą ateities darbams. Neabejoju, kad jūsų veikla ir prasmingi darbai, jūsų indėlis į miesto gyvenimą išliks ne tik mūsų širdyse, bet ir mūsų miesto istorijoje“, – neabejojo V. Raugelė.

Klaipėdos savivaldybės ir mero Arvydo Vaitkaus linkėjimai visoms šešioms nominantėms atiteko gėlių puokščių pavidalu, kad šios moterys ir toliau puoštų uostamiestį savo unikalumu, prasmingais darbais bei taptų miesto ambasadorėmis ir už jo ribų.

Po sveikinimo kalbų buvo pagerbtos visos 22 Metų klaipėdietės, kiekvienai jų, dalyvavusiai vakaro iškilmėse, įteikta pavasariškų gėlių puokštė. Taip pat prisiminta ir viena Metų klaipėdietė, kurios tarp gyvųjų jau nebėra.

„Pagalvokime apie tas moteris, kurios jau paliko šį pasaulį, tačiau jų darbai gyvena amžinai. Viena jų – gerbiama dailininkė, scenografė Sofija Kanaverskytė“, – kvietė renginio vedėjas D. Stakėnas.

Svečiai: „Metų klaipėdietės“ renginyje dalyvavo aibė garbių svečių, tarp jų ir Saulius Budinas, Saulius Jokužys bei Egidijus Skarbalius. I. Jurkuvienės nuotr.

Pretendentei – po klausimą

Vakaro metu buvo pristatyti kiekvienos į finalinį konkurso šešetuką patekusios pretendentės nuopelnai, o po to kiekviena buvo pakviesta ant scenos atsakyti į vedėjo užduotą klausimą.

Pirmoji pasirodė Klaipėdos lėlių teatro vadovė Aušra Juknevičienė. Vedėjui paklausus, ką teatras gali duoti žmogui, moteris atsakė, kad akimirka, kai lėlė scenoje virsta gyvu organizmu, yra magiška ir išaugina sparnus ne tik vaikui, bet ir suaugusiajam, tad ji kviečia ateiti į lėlių teatrą ir patiems patirti šį magišką stebuklą.

Antroji kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos bibliotekininkė Loreta Liutkutė. Jai teko atsakyti į klausimą, ką apie dabartinę Klaipėdą žmonės prisimins prabėgus 50 metų. Klaipėdietė tikino, jog pirmiausia, kad žmogus ką nors prisimintų apie dabartį, reikia suformuoti meilę praeičiai, kadangi nepažinodamas jos, savo protėvių ir šaknų, žmogus nebus visavertis.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro režisierė Rūta Bunikytė, paklausta, kokių ateinančių 25 metų norėtų sau palinkėti, atsakė, kad kuo dažniau susitiktų su žiūrovais per įvairius savo ir jų darbus.

Dar viena nominantė, senovinius kuršių drabužius vilkėjusi praeities puoselėtoja Edita Nurmi, buvo paklausta, ko šiuolaikiniai žmonės galėtų pasimokyti iš savo protėvių. Moteris nedvejodama atsakė, kad pirmiausiai jiems reikėtų padėkoti už didžią istoriją, galingas šaknis ir toliau puoselėti savo šalį taip, kad protėviai mumis didžiuotųsi.

Žvejų rūmų direktorės Kristinos Jakštės vedėjas paklausė, ar dirbant intensyvų vadovaujamą darbą randa laiko sau. Klaipėdietė teigė, kad jos šių metų šūkis – ramybės, kantrybės ir meilės sau. Tad nors puoselėti meilę sau yra iššūkis, metai tik prasidėjo, tad daug kas gali pasikeisti.

Dar viena, šeštoji pretendentė Svetlana Lesauskienė renginyje nepasirodė dėl asmeninių priežasčių.

Dedikacija: dainininkas V. Popendikis atliko jautrią dainą apie Klaipėdą. Mato Baranausko nuotr.

Daina – apie Klaipėdą

Muzikiniais pasirodymais žiūrovus džiugino ne vienas atlikėjas. Saulius Petreikis kartu su broliu Donatu Petreikiu sukūrė užburiančią atmosferą. Šie atlikėjai apskritai garsėja savo unikaliu, tradicinį lietuvių folklorą ir šiuolaikinę muziką jungiančiu stiliumi.

Ramybė: broliai Saulius ir Donatas Petreikiai šventiniam vakarui sukūrė harmoningą ir jaukią atmosferą. Mato Baranausko nuotr.

O talentingoji dainininkė Paulina Paukštaitytė ypač sužavėjo vakaro svečius. Jos atlikta daina „Jei gyvenčiau mėnuly“ tarsi panardino klausytojus į netikėtą muzikinį pasakojimą.

Pasirodymas: atlikėja P. Paukštaitytė žiūrovus džiugino itin įspūdingais balso viražais. Mato Baranausko nuotr.

Dar vieno lietuvių atlikėjo – Viliaus Popendikio – daina „Klaipėdoj vėjuota“ puikiai atspindėjo uostamiesčio atmosferą ir nuotaiką.

Vakaro žiūrovus taip pat maloniai nustebino Klaipėdos baleto mokyklos šokėjų pasirodymai, profesionaliai atliekamomis dainomis džiugino Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choras.

Akcentas: Klaipėdos baleto mokyklos šokėjos žavėjo plastiškumu ir grakštumu. Mato Baranausko nuotr.

Moterys – tarsi angelai

Vakaro pabaigoje bendrovės „Klaipėdos dienraštis“ direktorius Vidas Milkevičius padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie renginio įgyvendinimo, pirmiausiai – laikraščio bei portalo skaitytojams. Jų laiškų, žinučių su pasiūlymais dėka Klaipėda kasmet nepritrūksta moterų, vertų šio titulo.

Dienraščio vadovybė: T. Širvinskas, V. Milkevičius, Saulius Pocius ir Mindaugas Mickevičius. Mato Baranausko nuotr.

„Džiaugiuosi, kad turime tokį palaikymą, dėl kurio šis renginys gali egzistuoti. Be mūsų garbingų ir ilgamečių rėmėjų, be jų indėlio šis renginys taip pat neegzistuotų. Noriu padėkoti ir dienraščio redakcijai, darbuotojams už darbą, ir tiems, kurie sėdi už ekrano, užkulisiuose, visiems – už renginio egzistavimą ir gražią šventę“, – kalbėjo V. Milkevičius.

Įvertinimas: menininko Egidijaus Unguraičio kurtą statulėlę nugalėtojai įteikė dienraščio „Klaipėda“ direktorius V. Milkevičius. Mato Baranausko nuotr.

Po sveikinimo atėjo laikas svarbiausiam renginio momentui – V. Milkevičius paskelbė, ką dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai išrinko šių metų klaipėdiete.

Šįsyk nuveiktais darbais ir asmeninėmis vertybėmis prestižinį titulą pelnė L. Liutkutė.

Džiaugiuosi, kad turime tokį palaikymą, dėl kurio šis renginys gali egzistuoti.

Ją pasveikino „Metų klaipėdietės“ konkurso garbės mecenatas, remiantis iniciatyvą nuo pat pradžios, nekilnojamojo turto valdymo įmonės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas.

„Džiaugiuosi, kad tokie žmonės, kaip jūs, puošiate Klaipėdą. Jūs esate labai talentinga, labai darbšti. Mes kartu esame nuveikę nemažų dalykų. 2024-aisiais organizavome I. Kanto 300 metų festivalį. Supratau, kad didžiausias krūvis buvo jūsų sugaištas laikas, energija. Prieš ateidamas į šitą renginį pasižiūrėjau internete, ką reiškia „angelas 23“, nes renginys vyksta 23 kartą. Kiekviena moteris, kuri daro gerus darbus, yra angelas. Ten angelas buvo apibūdintas kaip kūrybinga, talentinga asmenybė. Tai tikrai atitinka jus. Tokia asmenybė gali atnešti laimę ir sau, ir kitiems. Tikiuosi, kad šie, 2025 metai, ir jums, ir mums visiems bus laimingi“, – linkėjo R. Cibauskas.

Akimirka: ilgametis renginio mecenatas R. Cibauskas ne tik pasveikino nugalėtoją, bet ir linkėjo visiems išskirtinės sėkmės šiais metais. Mato Baranausko nuotr.

Įžvelgia konkurso prasmę

L. Liutkutė pasidalijo, ką jautė viso konkurso metu.

„Nuostabus jausmas mane lydėjo jau nuo pat konkurso pradžios, kai žmonės pradėjo balsuoti ir sakyti, kaip jie mane palaiko, kaip stengiasi, kaip mato šio konkurso prasmę, kad jame dalyvauju. Jutau begalinę meilę, pasitikėjimą, ir aišku, visada galvoji, kad reikės už tai dar daugiau dirbti, grąžinti su kaupu“, – teigė L. Liutkutė.

Ji taip pat apibūdino, ką jai reiškia šis įvertinimas ir kodėl apskritai svarbu daryti gerus darbus garsiai, o ne tyliai.

„Man tai yra įpareigojimas tęsti darbus, kuriuos darau kasdien, daug metų. Iš pradžių juos darydavau labai tyliai, manydavau, kad nereikia apie tai kalbėti, padarau ką nors gero ir nenorėdavau, kad kas nors sužinotų. Po to, kad ir kiek tyliai bedarytumei, tų darbų yra ganėtinai daug, žmonės patys apie tai pradeda kalbėti ir nori nenori išeini į šviesą. Pradedi galvoti, kad galbūt per mažai kalbame apie gerumą, gal apie tai reikėtų kalbėti daugiau, kad tai būtų pavyzdys kitiems. Kartais apie gerumą kalbėti reikia drąsos“, – tikino L. Liutkutė.

Esamoms ir būsimoms Metų klaipėdietėms, taip pat moterims, kurios ne visada yra įvertintos už sunkų darbą, L. Liutkutė palinkėjo būti drąsioms ir stiprioms bei visada tikėti savimi.

„Nesvarbu, kokioje srityje dirbtumėte, svarbu nestatyti tarp savęs ir kitų žmonių sienos, įsileisti žmones į širdis, ne tik klausytis, bet ir išgirsti, ne tik matyti, bet ir pastebėti“, – pažymėjo L. Liutkutė.

Desertas: šventinį stalą puošė ypatingas gardėsis – makarunų tortas. Mato Baranausko nuotr.

Transliaciją galite žiūrėti čia:

Padėka rėmėjams

„Metų klaipėdietės“ konkursas kasmet pritraukia ne tik dienraščio „Klaipėda“ skaitytojų, kurie siūlo ir renka šio titulo vertą moterį, bet ir verslo atstovų dėmesį. Apie tai liudija ilgas rėmėjų ir partnerių sąrašas.

Renginio metu nuskambėjo išskirtinė dienraščio „Klaipėda“ valdybos pirmininko T. Širvinsko padėka šio renginio globėjui – Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai.

Nuoširdi padėka konkurso mecenatui – privačių medicinos paslaugų įstaigai „FI Clinica“ ir jos vadovui Robertui Jociui.

Taip pat reiškiama padėka už svarų indėlį, įgyvendinant šį projektą visus 23-ejus konkurso metus – renginio garbės mecenatui „Mūsų laikas“.

Už bendradarbiavimą dėkojame pagrindiniams rėmėjams: Jūrų krovinių kompanijai „Bega“, „Švyturys Go nealkoholinis“, „Fegda grupė“, taip pat rėmėjams: „Parsekas“, „DFDS“, Kardiologijos klinika „Testas“, „Litana“ ir partneriams: medicinos centrui „Lorna“, odontologijos klinikai „Vaidenta“, ambulatorinei klinikai „Nefrida“, bendrovei „Stemma Group“, „Vakarų medienos grupė“.

Už nominantėms paruoštas dovanas dėkojame: Klaipėdos baseinui, bendrovei „Kavos pirklys“, „Ribas Jewellery“, „Amberton Hotel Group“, „Švyturio“ arenai.

Už pavasariškų gėlių puokštes, kuriomis buvo apdovanotos klaipėdietės, padėka reiškiama gėlių salonui „Ordigo gėlės“.

Už skanų ir kruopščiai paruoštą maistą, praturtinusį iškilmingą vakarą, padėka skiriama: restoranui „Marilyn M“, „La Farine Macarons“, „Elite party“, „Džonis ir citrinos“.

Už renginio įgyvendinimą, techninius sprendimus, atlikėjų pasirodymus, transliaciją dėkojame teatrui „Teorema“, Klaipėdos kino biurui, „Cinewave“, „ProDj.lt“, Klaipėdos dramos teatrui, Klaipėdos baleto mokyklai, „Zuzi Entertainment“, „Balticum“ televizijai, Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų chorui. Už fotosienelę dėkojame „Antaninis obuolys“.

Kelią į tobulą šventę nutiesė renginio režisierius Tomas Jašinskas.

Metų klaipėdietėmis jau yra tapusios:

2003 m. – Skaistutė Idzelevičienė,

2004 m. – Klaudija Bobianskienė,

2005 m. – Aldona Grigaliūnienė,

2006 m. – Olga Žalienė,

2007 m. – Kristina Vintilaitė,

2008 m. – Žaneta Norkuvienė,

2009 m. – Inga Grubliauskienė,

2010 m. – Nijolė Hansen,

2011 m. – Loreta Bosienė,

2012 m. – Jurga Karčiauskaitė-Lago,