- Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pusšimtis klaipėdiečių su šeimomis leidosi į kelionę po Malūno parką, kur išvydo tvenkinio plunksnuotuosius gyventojus, sužinojo apie jau metus čia gyvenantį invazinį vėžlį, atpažino bebrų pėdsakus, išgirdo apie čia karaliaujančių šikšnosparnių gyvenimo būdą.
Slepiasi nuo plėšrūnų
Klaipėdiečius pasitiko didelis būrys dalyvių ir renginio organizatoriai – ornitologai Julius Morkūnas ir Ingrida Lagunavičienė.
Organizatoriai pakvietė sekti paskui. J. Morkūnas trumpai papasakojo apie Malūno parko pavadinimo kilmę.
„Kai buvo pastatytas Trinyčių tekstilės fabrikas, nuo to laiko žmonės pradėjo parką vadinti Trinyčiais. Pavadinimas nėra sovietinis, trinyčiais buvo vadinami ilgi lininiai marškiniai arba išorinis apsiaustas, kurį vilkdavosi valstiečiai arba pasiturintys vidutinio sluoksnio žmonės“, – sakė J. Morkūnas.
Paskui ornitologas perėjo prie paukščių. „Dabar matome didžiąsias antis ir ant šakos tupintį juodą paukštį – laukį. Tarp didžiųjų ančių galime įžiūrėti, kurie yra patinai, kurios – patelės. Patelės šiuo metu visos yra rudos, o tarp jų galima atskirti vieną kitą „vyruką“. Kaip atskirti vasaros metu, kad tai yra patinas ar patelė? Patinų išlieka geltonas arba gelsvas snapas“, – paaiškino ornitologas ir pridūrė, kad patinai vasarą keičia plasnojamąsias ir kūno dengiamąsias plunksnas, kad būtų sunkiau pastebimi plėšrūnų.
J. Morkūnas papasakojo, kad laukio pavadinimas kilęs iš Suvalkijos. Esą ten juodos karvės, turėdavusios baltą dėmę ant galvos, būdavo vadinamos lauka. Tad dėl spalvų panašumų panašiai pradėta vadinti ir paukštį.
Julius Morkūnas / I. Kiseliovaitės nuotr.
Parodė bebro kaukolę
Ornitologai atkreipė dėmesį į medžius, nuvirtusius į tvenkinį, ir apgraužtas jų šakas. Taip pasidarbavo Malūno parke gyvenantys bebrai.
„Gaila didelių medžių, kurie yra nugraužti. Yra vaistų, galima medžius aptverti tvorele arba vielos tinklu, bebras tinklo tikrai nepragrauš. Be to, ant šių šakų buvo užfiksuota ir visą vasarą gyveno viena invazinė gyvūnų rūšis – raudonausis vėžlys. Kažkas atsikratė vėžliu iš savo akvariumo, paleido į šitą tvenkinį. Pernai antroje vasaros pusėje buvo pastebėtas šitame tvenkinyje, sėkmingai peržiemojo ir gegužės ar balandžio mėnesį žmonės vėl jį buvo užfiksavę, matė besišildantį ant šakų“, – tikino J. Morkūnas.
Klaipėdiečiams ornitologė I. Lagunavičienė parodė bebro kaukolę, kurioje buvo aiškiai matyti didelės bebro iltys. Vėliau vaikai pasiliko su ja žaisti įvairius žaidimus, kol tėveliai klausėsi įdomybių apie parke gyvenančius šikšnosparnius, gulbes.
Kuo jaunesnis žmogus, tuo daugiau šikšnosparnių rūšių gali išgirsti.
Išlenda nusileidus saulei
Nors tiksli čia apsigyvenusio vėžlio rūšis nežinoma, manoma, kad tai – Šiaurės Amerikos rūšis, galinti prisitaikyti kitame klimate ir regione. Šiems vėžliams svarbu, kad būtų teigiama oro temperatūra ir pakankamai deguonies.
Be to, panašiai kaip jie žiemoti gali ir kiti gyvūnai – didžiosios kūdrinės ir ežerinės varlės.
Malūno parke taip pat gyvena Natuzijaus šikšniukas, vėlyvasis šikšnys, šikšniukas nykštukas. Šiuos šikšnosparnius galima išgirsti ir pamatyti nusileidus saulei.
„Rudenį jie turi prisivartoti labai daug maisto, kad žiemą galėtų miegoti. Nakties metu mes galime juos išgirsti. Kuo jaunesnis žmogus, tuo daugiau šikšnosparnių rūšių gali išgirsti“, – atkreipė dėmesį J. Morkūnas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos jūrų muziejus kviečia senjorus į nemokamus edukacinius užsiėmimus
Lietuvos jūrų muziejus visą rudenį kviečia aktyvius senjorus dalyvauti nemokamuose edukaciniuose užsiėmimuose projekte „Aš į jūrą plaukiau – susitikimai Lietuvos jūrų muziejuje“. ...
-
Palangoje amžinojo poilsio atgulė rašytojas R. Rastauskas3
Ketvirtadienį Palangoje į amžinąją kelionę išlydėtas poetas, dramaturgas, eseistas Rolandas Rastauskas. Jis palaidotas senosiose Palangos kapinėse. ...
-
Pirmosios Profesoriaus Kazio Pakšto premijos laureatai linki Lietuvai atsigręžti į jūrą2
Rugsėjo 11-ąją, prof. Kazio Pakšto mirties metinių dieną, Lietuvos jūrų muziejaus įsteigta jo vardo premija buvo įteikta dviem jos nominantams. ...
-
A. Latakas: laivas su rusiška salietra bus iškrautas kitur, o tvarkomas galbūt Klaipėdoje26
Rusišką amonio salietrą gabenantis laivas „Ruby“ sprogų krovinį iškraus kitame uoste, tuomet bus sprendžiama, ar jį įleisti į Klaipėdos uostą ir čia remontuoti, sako uosto vadovas. ...
-
S. Gentvilas: nuo pirmadienio prie „Klasco“ budės mobili aplinkosaugos laboratorija6
Gyventojams skundžiantis dėl vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klasco“ naktimis keliamo triukšmo bei iš jos sklindančių dulkių, nuo pirmadienio šalia įmonės teritorijos budės mobili Aplinkos apsaug...
-
Premjerė: rusišką salietrą gabenantis laivas į Klaipėdą įleistas nebus31
Rusišką amonio salietros krovinį gabenantis, su Maltos vėliava plaukiojantis laivas „Ruby“ nebus įleistas į Klaipėdos uostą remontui, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Vaikų laisvalaikio centrui – reikšmingas įvertinimas
Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras tapo pirmąja neformaliojo vaikų švietimo „eTwinning“ mokykla Klaipėdoje. Programa „eTwinning“ – galimybė visiems Europos mokytojams ir mokiniams kurti bendrus projektus, tobulėti ...
-
Jūros priekrantėse – pavėlavusios medūzos
Prasidėjus rudeniui, klaipėdiečius stebino ne tik rekordiniai karščiai, ne vienas galėjo pastebėti ir jūros priekrantėse pasirodžiusias medūzas. Jos kasmet dažniausiai čia pasirodo įpusėjus šiltajam sezonui, tačiau šiemet ja...
-
Kas apipiešia Klaipėdos senamiesčio pastatų fasadus?9
Klaipėdos policijos komisariato pareigūnai bus priversti imtis menotyrininkų įgūdžių turinčių specialistų darbo. Jiems teks rasti, kas apipiešia senamiesčio pastatų fasadus. ...
-
Jaunos mamos košmaras: verkiau, nežinojau, kur dukra – ar gyva, ar nebegyva51
Jauna mama kaltina Klaipėdos medikus, kad šie laiku neatpažino, kuo susirgo jos trejų mėnesių dukrelė. Iš Klaipėdos vaikų ligoninės kūdikis reanimobiliu parvežtas į Kauno klinikas. Mergaitei nustatytas sepsis ir meningitas. Dabar ji r...