- Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pusšimtis klaipėdiečių su šeimomis leidosi į kelionę po Malūno parką, kur išvydo tvenkinio plunksnuotuosius gyventojus, sužinojo apie jau metus čia gyvenantį invazinį vėžlį, atpažino bebrų pėdsakus, išgirdo apie čia karaliaujančių šikšnosparnių gyvenimo būdą.
Slepiasi nuo plėšrūnų
Klaipėdiečius pasitiko didelis būrys dalyvių ir renginio organizatoriai – ornitologai Julius Morkūnas ir Ingrida Lagunavičienė.
Organizatoriai pakvietė sekti paskui. J. Morkūnas trumpai papasakojo apie Malūno parko pavadinimo kilmę.
„Kai buvo pastatytas Trinyčių tekstilės fabrikas, nuo to laiko žmonės pradėjo parką vadinti Trinyčiais. Pavadinimas nėra sovietinis, trinyčiais buvo vadinami ilgi lininiai marškiniai arba išorinis apsiaustas, kurį vilkdavosi valstiečiai arba pasiturintys vidutinio sluoksnio žmonės“, – sakė J. Morkūnas.
Paskui ornitologas perėjo prie paukščių. „Dabar matome didžiąsias antis ir ant šakos tupintį juodą paukštį – laukį. Tarp didžiųjų ančių galime įžiūrėti, kurie yra patinai, kurios – patelės. Patelės šiuo metu visos yra rudos, o tarp jų galima atskirti vieną kitą „vyruką“. Kaip atskirti vasaros metu, kad tai yra patinas ar patelė? Patinų išlieka geltonas arba gelsvas snapas“, – paaiškino ornitologas ir pridūrė, kad patinai vasarą keičia plasnojamąsias ir kūno dengiamąsias plunksnas, kad būtų sunkiau pastebimi plėšrūnų.
J. Morkūnas papasakojo, kad laukio pavadinimas kilęs iš Suvalkijos. Esą ten juodos karvės, turėdavusios baltą dėmę ant galvos, būdavo vadinamos lauka. Tad dėl spalvų panašumų panašiai pradėta vadinti ir paukštį.
Julius Morkūnas / I. Kiseliovaitės nuotr.
Parodė bebro kaukolę
Ornitologai atkreipė dėmesį į medžius, nuvirtusius į tvenkinį, ir apgraužtas jų šakas. Taip pasidarbavo Malūno parke gyvenantys bebrai.
„Gaila didelių medžių, kurie yra nugraužti. Yra vaistų, galima medžius aptverti tvorele arba vielos tinklu, bebras tinklo tikrai nepragrauš. Be to, ant šių šakų buvo užfiksuota ir visą vasarą gyveno viena invazinė gyvūnų rūšis – raudonausis vėžlys. Kažkas atsikratė vėžliu iš savo akvariumo, paleido į šitą tvenkinį. Pernai antroje vasaros pusėje buvo pastebėtas šitame tvenkinyje, sėkmingai peržiemojo ir gegužės ar balandžio mėnesį žmonės vėl jį buvo užfiksavę, matė besišildantį ant šakų“, – tikino J. Morkūnas.
Klaipėdiečiams ornitologė I. Lagunavičienė parodė bebro kaukolę, kurioje buvo aiškiai matyti didelės bebro iltys. Vėliau vaikai pasiliko su ja žaisti įvairius žaidimus, kol tėveliai klausėsi įdomybių apie parke gyvenančius šikšnosparnius, gulbes.
Kuo jaunesnis žmogus, tuo daugiau šikšnosparnių rūšių gali išgirsti.
Išlenda nusileidus saulei
Nors tiksli čia apsigyvenusio vėžlio rūšis nežinoma, manoma, kad tai – Šiaurės Amerikos rūšis, galinti prisitaikyti kitame klimate ir regione. Šiems vėžliams svarbu, kad būtų teigiama oro temperatūra ir pakankamai deguonies.
Be to, panašiai kaip jie žiemoti gali ir kiti gyvūnai – didžiosios kūdrinės ir ežerinės varlės.
Malūno parke taip pat gyvena Natuzijaus šikšniukas, vėlyvasis šikšnys, šikšniukas nykštukas. Šiuos šikšnosparnius galima išgirsti ir pamatyti nusileidus saulei.
„Rudenį jie turi prisivartoti labai daug maisto, kad žiemą galėtų miegoti. Nakties metu mes galime juos išgirsti. Kuo jaunesnis žmogus, tuo daugiau šikšnosparnių rūšių gali išgirsti“, – atkreipė dėmesį J. Morkūnas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Teatro aikštę atkeliavo Kalėdų pranašas – eglutė
Trečiadienio rytą į Teatro aikštę atkeliavo svarbiausias Kalėdų elementas – eglutė, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Klaipėdoje bus atnaujinami pėsčiųjų ir dviračių takai
Ateinančiais metais Klaipėdoje bus pradėti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo atnaujinimo darbai Smiltelės ir Minijos gatvių atkarpose, pranešė savivaldybė. ...
-
Kaip žiemos sezonu tinkamai pasirūpinti vandens skaitikliais?
Prasidėjus šaltajam periodui, „Klaipėdos vanduo“ primena gyventojams apie būtinybę pasirūpinti geriamojo vandens apskaitos mazgų apšiltinimu. Atsakinga vamzdynų ir skaitiklių priežiūra padės išvengti ne tik nepatogum...
-
Žvejybos uosto rajone teko stabdyti darbus: nepagelbėjo net skambutis policijai
Žvejybos uosto rajone rangovai buvo priversti stabdyti darbus dėl gyventojų paliktų automobilių. Paaiškėjo, kad statybininkams nepagelbėjo net skambutis policijai. ...
-
„Mano būsto“ taurės siekia aštuonios komandos
Klaipėdos krepšinio mėgėjai, praeitą sezoną dalyvavę „Bendruomenių“ turnyruose, šiemet kovoja „Mano būsto“ taurės varžybose. ...
-
Senamiestyje pajudėjo viešbučio statybos
Po septynerių metų atkaklios kovos su vietos biurokratais senamiestyje, Tomo gatvėje, viešbutį ketinantys statyti verslininkai pagaliau gavo statybos leidimą. Šioje vietoje, kur dar visai neseniai archeologų kadaise išraustose ir pal...
-
Virš jūros – atominis debesis?
Tarp Klaipėdos ir Palangos sekmadienio popietę užfiksuotas įspūdingos formos debesis. Danguje pasirodė atominės bombos sprogimo metu susiformuojančio grybo formos debesis. ...
-
Klaipėdoje – Kalėdų eglutės įžiebimas: šventę stebėti galės visi
Lapkričio 30-ąją uostamiestyje sužibs šventinio stebuklo laukimo simbolis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Teatro aikštę, kur vyks šventinis koncertas ir bus įžiebta pagrindinė uostamiesčio eglė bei atverta ledo ...
-
Siuntų patikra – tik kilus įtarimų
Vienas būdų į mūsų šalį atgabenti draudžiamus dalykus – atsisiųsti juos siuntiniais. Nors pareigūnai neretai randa tokių neteisėtų siuntinių, kiek jų pasiekia adresatus, atsakyti niekas negali. ...
-
Ko Lietuvos švietimo sistema galėtų pasimokyti iš tarptautinio bakalaureato programos?
Kodėl Lietuvoje verta mokytis pagal tarptautinę programą? Kokios jos stipriosios pusės lyginant su lietuviška nacionaline švietimo programa, kokias galimybes ji padidina? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvoje apsilankę tarptautinio bak...