Dienos komentaras

Maišto fanfaros gaudžia hopaką

Šalyje jau gaudžia būsimų maištų fanfaros - politikai neatsparūs lietuviai tuoj ims kapoti vienas kitą kirviais. Vieni alpėdami sakys, kad kelia ašmenis už Prezidentą, kiti aiškins, jog kaunasi už demokratijos išlikimą. Skystas kulinaro ir buvusio milicijos kapitono Visvaldo Mažono hopakas prieš šešiolikmetį Ukmergėje - tai tik pirmoji pavasarinių stichijų kregždutė. Nerūkantis, negeriantis ir maršrutiniais autobusais nevažinėjantis nacionalistas parodė, kas Lietuvos laukia priartėjus narystės ES gegužinei. Dar anksčiau, 2001-aisiais, šis „Renault“ automobilių ir sportinės gimnastikos gerbėjas savo kario įgūdžiais skiedė pagiežą Vytautui Landsbergiui, kuriam prognozavo įspūdingą karjeros pabaigą - dantų šepetuku valyti Laisvės alėją. V.Mažonas taip pat žadėjo per visuomeninę televiziją rodyti iš naujo įteisintos mirties bausmės vykdymo ceremonijas ir taip patriotiškai auklėti Lietuvos politinius benkartus. Panašu, kad šie radikalizmu sukrešę žodžiai šiandien palengva tampa veiksmų programa. Politinėse rietenose ima jaustis gaižios neapykantos, fizinių iškrovų ir saldofoniškų batų dvokas. Kaip kitaip galima pavadinti kad ir seno Vytauto Šustausko draugo žmonos Aušrinės Pavilionienės pamokslą Pasvalyje? „Gal ponas buvęs prokuroras nori pasėti valstybėje riaušes, o po to taip pat apkaltinti Prezidentą?“ - apie tariamus Seimo vadovo užsiėmimus klausė profesorė. Tokių savo įžvalgų ji jau nepabūgo sugretinti su radikalizmu, nuo kurio tik ką atsiribojo Prezidentas. Radikalais pavadinusi visus skurstančius Lietuvos žmones, savo retoriką ji pagardino dar ir nesitaikstymo su apsivogusiais politikais padažais, o tuos vagis sugretino su žurnalistais, panašiais į kobras. Pasirodo, aiškus ir tikrasis priešas. Kas gali paneigti, jog tai nėra žmonių kvietimas pažongliruoti daiktu, paprastai naudojamu malkoms kapoti?

Tikrasis liaudies balsas - interneto komentatoriai - vakar iš praeities iškrapštė citatą, kuri galbūt paaiškina, kas iš tiesų čia vyksta. “Lietuva ėmė riedėti tiesiog į anarchijos bedugnę. Visas Maskvos pareigūnų Lietuvoje elgesys Lietuvos valstybės atžvilgiu primygtinai rodė, kad tyčia stengiamasi sugriauti vidinę santvarką, pakirsti ūkinius josios gerovės pagrindus ir privesti kraštą iki galutinės suirutės. Kovoti buvo beveik neįmanoma, nes komunistų partijos Lietuvoje centro komitetas grasinimais terorizuodavo valstybės valdininkus, versdavo juos klausyti ne legalios valdžios potvarkių, bet jų reikalavimų, varė beatodairinę griovimo propagandą per spaudą, radiją ir mitingus, vadovavo streikams ir organizuodavo padugnes“, - rašė 1940 metų J.Paleckio vyriausybės užsienio reikalų ministras V.Mickevičius-Krėvė.

Skandalą sukėlusi praėjusių metų M.Laurinkaus pažyma taip pat pradedama panašia gaida: „Pastebimas agresyvus Rusijos stambaus kapitalo skverbimasis į strategiškai svarbius Lietuvos elektros energijos, dujų, naftos, transporto sektorius. Aktyvus domėjimasis galimybe investuoti Lietuvoje yra sietinas su Lietuvos greitu įstojimu į NATO ir ES“.

Kai kurie komentatoriai vakar stulbo: „R.Pakso šalininkai ir antivakarietiškai nusiteikę NATO ir ES priešininkai - tie patys žmonės“.