Maisto atliekų rūšiavimo konteineriai atkeliauja į klaipėdiečių kiemus

Pristato į kiemą

Norintys gauti maisto rūšiavimo įrangą pirmiausia turi pasirašyti konteinerio priėmimo aktą. Jį individualiuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai gavo iš KRATC popieriniu laišku arba rado savitarnos svetainėje https://mano.kratc.lt. Pasirašytą aktą reikia grąžinti bendrovei vienu iš šių būdų:

1. Nuskenuoti (nufotografuoti) ir atsiųsti elektroniniu paštu rinkliava@kratc.lt.

2. Pasirašyti aktą savitarnoje https://mano.kratc.lt/.

3. Išsiųsti pasirašytą aktą pašto laišku adresu: Liepų g. 15, LT–92138, Klaipėda.

4. Atnešti pasirašytą aktą į KRATC biurą Liepų g. 15, Klaipėdoje.

5. Atnešti pasirašytą aktą į kitus KRATC Klaipėdos padalinius: biurą Tomo g. 2; aikšteles Šiaurės pr. 30, Tilžės g. 66A, Plieno g. 13.

Tik įvykdžius šią procedūrą galima gauti konteinerius maisto atliekų rūšiavimui.

„Nors šis formalumas kelia nepatogumų ir mums, ir klaipėdiečiams, be jo išsiversti negalime. Konteineriai nupirkti su ES finansine parama, todėl itin griežta jų apskaita ir kiekvieno asmens parašas privalomas“, – aiškino Alma Balevičienė, KRATC projektų vadovė.

Kai KRATC gauna pasirašytą aktą, gyventojo adresas perduodamas vežėjui ir jis paruošia konteinerius. Ant mažojo 10 litrų kibirėlio yra lipdukas, kuriame surašyta, ką galima rūšiuoti į šį konteinerį. O didysis konteineris turi užklijuotą identifikavimo žymeklį, kuris specialaus skenerio pagalba „pririšamas“ prie gyventojo adreso. Tai nuotolinė elektroninės stebėsenos įranga. Kai vežėjai kitąmet iš gyventojų surinks maisto atliekas, šis žymeklis padės greitai identifikuoti, ar vežėjas buvo atvykęs, ar ištuštino konteinerį. Šią informaciją bet kuriuo metu savo kompiuteriuose galės patikrinti KRATC specialistai.

„Pasitaikė atvejų, kai gyventojai patys atvyksta į Klaipėdos didžiųjų atliekų aikšteles ir prašo jiems atiduoti čia sandėliuojamus maisto atliekų rūšiavimo konteinerius. Tačiau šito daryti neverta. Konteinerių aikštelėse nedaliname. Kai konteineris bus pažymėtas identifikavimo žymekliu, vežėjas pats atveš juos į Klaipėdos miesto gyventojo kiemą ir atiduos į rankas arba paliks prie vartelių“, – sakė A. Balevičienė.

Daugiabučiams kibirėlių nedalins  

Išgirdę apie artėjantį maisto rūšiavimą, daugiabučiuose gyvenantys klaipėdiečiai teiraujasi, ar kokia nors rūšiavimo įranga bus suteikta ir jiems. Juo labiau kad kituose Lietuvos miestuose skelbiama apie nemokamai dalinamus maišelius ar kibirėlius. Bet Klaipėdoje to nebus.

Klaipėdos daugiabučių gyventojai maisto atliekas rūšiuos identiškai, kaip dabar išmeta buitines atliekas: į savo talpyklę įsiklos plastikinį maišelį, kurį prikaupus maisto likučių reikės užrišti ir išmesti į kieme esantį konteinerį rudu dangčiu.

„Lietuvoje nebus bendros maisto rūšiavimo tvarkos. Kiekviena savivaldybė kuria savo tvarką, todėl natūralu, kad gyventojams kyla klausimų girdint skirtingą informaciją. Klaipėdoje daugelis senos statybos daugiabučių turi mažas virtuves, tad dalinti papildomas talpykles, kurios vargu ar tilptų šalia esančių šiukšliadėžių, neracionalu“, – aiškino A. Balevičienė.

Klaipėdos mieste visą informaciją apie maisto rūšiavimą žino ir suteikia KRATC, tad kviečiama kreiptis nemokama telefono linija 8 800 13 344, e. paštu kokybe@kratc.lt.

Maisto rūšiavimo konteinerių įsigijimas finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės ir Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“. Dumpių maisto apdorojimo įrenginių statyba finansuojama Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.