Šį mėnesį buvo paskelbta apie "Lietuvos jūrų laivininkystės" (LJL) laivų "Skalva" ir "Asta" pardavimą. Kai kurie žmonės tai susiejo su pradėtu bendrovės turto išpardavimu.

Parduoda neefektyviausius laivus

"Tai yra šių metų šešių mėnesių mūsų veiklos dėl šių laivų rezultatas. Tiesiog taip sutapo, kad su abiejų laivų pirkėjais spalio mėnesį pasirašėme sutartis. Esame numatę planą, kaip pertvarkyti laivyną", – tikino Lietuvos jūrų laivininkystės bendrovės direktorius Audronius Lubys.

"Skalva" yra 28 metų laivas. Anot A.Lubio, jo eksploatacija tapo nebeefektyvi. "Asta" yra mažiausiai efektyvus bendrovės laivas.

"Šiandien bendrovės laivai yra skirstomi į tris grupes: iki šešių tūkst. tonų dedveito, iki 10 tūkst. tonų dedveito ir iki 25 tūkst. tonų dedveito. Mes planuojame parduoti mažiausiai efektyvius laivus iš pirmosios ir antrosios grupių ir įsigyti naudotų laivų į trečiąją grupę ne senesnių kaip 2000 metų statybos", – aiškino A.Lubys.

Anot jo, tai reiškia, kad ir 2014, ir 2015 metais bus parduodami mažieji laivai "Audrė", "Akvilė", "Daina", "Alka" ir vietoje jų įsigyjami didesni ir efektyvesni. Už du parduotus mažus laivus ketinama įsigyti vieną didesnį.

Ateityje Lietuvos jūrų laivininkystė rinkoje turi būti pristatoma, kaip balkerinių laivų iki 25 tūkst. tonų dedveito kompanija.     

Vietoje šiemet parduotų laivų "Skalva" ir "Asta" nauji laivai dar nebus perkami. Pinigai bus naudojami apyvartiniam kapitalui ir paskoloms dengti.

"Mažiausiai efektyvių laivų pardavimas turėtų būti gera žinia Lietuvos jūrų laivininkystės akcijų valdytojams. Bendrovė atsikrato neefektyvių laivų tam, kad spręstų susidariusias finansines problemas. Žvelgiant į ilgesnę perspektyvą tai pakels akcijų vertę", – tvirtino A.Lubys.

Planuose – nauji laivai

Lietuvos jūrų laivininkystės laivyno pertvarkymas vykdomas pagal strateginį planą, kuris suformuotas įvertinus bendrovės kelių metų veiklos rezultatus, balkerinių laivų veikos rinkoje besiklostančią situaciją.

"Mes gauname laivybos konsultantų kompanijos analitinę medžiagą. Ji akivaizdžiai byloja, kad pasaulyje auga didesnių balkerinių laivų paklausa. Turime koncentruotis į efektyviausiai dirbančių laivų segmentą", – aiškino B.Lubys.

Situacija laivybos rinkoje pasaulyje išlieka sudėtinga.

"Pasaulyje yra labai daug bankrutuojančių laivybos kompanijų. Į pardavimo rinką išmesta daug pigių laivų. Nepaisant to, už "Skalvą" mes gavome didesnę kainą nei yra jo likutinė vertė.

"Astos" rinkos kaina – mažesnė nei likutinė vertė. Tai lėmė, jog laivas yra nedidelis.", – teigė A.Lubys.

Vadovaujantis tuo pačiu dėsniu, kad rinkoje yra daug nebrangių laivų, ir bus stengiamasi atnaujinti laivyną.

Po suplanuoto Lietuvos jūrų laivininkystės laivų rokiruočių, jų kiekis sumažės, tačiau bendras laivų dedveitas išliks toks pat, kaip dabar. Tai leis kalbėti apie veiklos efektyvinimą.

"Turint kelių dydžių laivus yra sunkiau formuoti ir įgulas. Mažais laivais plaukiojantys jūrininkai baiminasi eiti į didesnius laivus. Kai visi laivai bus maždaug panašaus dydžio, įgulų formavimas bus paprastesnis", – tvirtino A.Lubys, pats dirbęs laivo kapitonu. 

Daugiau pasirinkimo laisvės

"Sunkiausią situaciją "Lietuvos jūrų laivininkystė" išgyveno 2012 metų pabaigoje ir šių metų pradžioje. Tuomet mūsų grupės laivų fraktų "Baltic Dry" indeksai buvo žemiausi. Nuo metų pradžios iki šio mėnesio jų augimas sudarė 45 procentus. Tai jau žymus atokvėpis mūsų verslui", – tikino "Lietuvos jūrų laivininkystės" vadovas.

Svarbiausia žinia yra tai, kad "Baltic Dry" indeksai kilo ir kitose balkerinių laivų grupėse. Pirmiausia jie kilo didžiausių laivų segmente. Kai indeksai buvo maži ir trūko krovinių, didieji laivai plaukiojo pusiau pakrauti taip "nupešdami" krovinius nuo mažesniųjų laivų. Dabar rinka jau baigia susireguliuoti. Užsakymų nuolat turi iki 25 tūkst. tonų dedveito balkeriniai laivai, kuriuos valdo "Lietuvos jūrų laivininkystė". 

"Mes su savo laivais turime daugiau pasirinkimo laisvės. Jie yra daugiafunkciniai – gali gabenti ir plieną, ir didmaišius, ir granuliuotus produktus ar trąšas. Didžiausi balkeriai tokio plataus pasirinkimo neturi. Be to, mūsų klasės laivams taikomi mažesni nei gryniesiems balkeriams aplinkosauginiai reikalavimai", – dėstė A.Lubys.

Jo nuomone, Lietuvos jūrų laivininkystė labai gerą žingsnį žengė, kai didžiąją daugumą laivų, kurie buvo nuomojami, pradėjo operuoti pati. Per šiuos metus pajamos iš laivų nuomos sumažėjo trigubai. Tačiau trigubai didesne pinigine išraiška jos ir pakilo dėl to, kad laivams krovinių ieškojo pati bendrovė.