„Yra planai visai Lietuvai, visoms ligoninėms, toms, kurios yra numatytos, kad būtų atrama. Lėšos irgi planuojamos ir jos bus skiriamos“, – Klaipėdoje trečiadienį sakė ministras.
Taip jis kalbėjo Klaipėdos universitete surengtoje diskusijoje su akademine ir mokyklų bendruomene, moderatorei Gabrielei Burbulytei-Tsiskarishvili pažymėjus, kad uostamiestis „liko už borto“ Vyriausybei skelbiant planus į operacines investuoti apie 300 mln. eurų.
Tarp gydymo įstaigų, kuriose numatomi tokie pasiruošimą ekstremalioms situacijoms stiprinantys projektai, Vyriausybė praėjusią savaitę minėjo Kauno klinikas, Santaros klinikas ir Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.
„Tikrai Klaipėdos universiteto ligoninės nepamiršime, kaip ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų, kad jos suvaidintų savo vaidmenį. Žinome, kad pajūris yra labai svarbi strategiškai dalis ir Klaipėdos universiteto ligoninė čia turi vieną svarbiausių vaidmenų“, – pažymėjo L. Kukuraitis.
„Pats esu apėjęs požemius, matau, kiek galima juose padaryti. Turi įvykti svarbios investicijos ir jos vyks, Klaipėda bus pasiruošusi“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.
Kaip rašė BNS, premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau minėjo, kad Kauno klinikos pirmąją rangos sutartį turėtų pasirašyti šiemet, o rangos darbai turėtų prasidėti kitąmet, pasibaigus žiemai.
Kauno klinikų teritorijoje planuojama įrengti fortifikuotą chirurgijos centrą ir dvigubos paskirties daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę.
Tuo metu Santaros klinikose sostinėje planuojamas daugiafunkcis dvigubos paskirties kompleksas su konvertuojama požemine automobilių aikštele, kuri krizės atveju taptų ligoninės erdve.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės teritorijoje planuojama įrengti kritinių situacijų medicinos centrą su operacinėmis ir vietomis keliems šimtams lovų. Čia taip pat planuojama įrengti srautų valdymo ir mobilizacijos infrastruktūrą.
Šią ligoninių pertvarką svarstoma finansuoti iš Gynybos fondo.
Naujausi komentarai