Muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakoja, kad pirmasis ruoniukas buvo priglaustas kovo 22 dieną. Iš viso šiemet į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą buvo atgabenta penkiolika jauniklių. Trijų, deja, išgelbėti nepavyko.
„Visi ruoniukai buvo išsekę, svėrė 12–13 kilogramų, sukandžioti plėšrūnų, viduriavo, turėjo virusinių ligų požymių, – sakė biologas. – Jiems buvo leidžiami antibiotikai ir vitaminų komplektai, pirmomis dienomis per zondą maitinami specialia tyrele iš įvairių mikroelementų, žuvų taukų ir šiek tiek žuvies. Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai gimsta sverdami 14–15 kilogramų, todėl mažesnis svoris jau paaugusiems mažyliams yra labai pavojingas“.
Vienas ruoniukas buvo sužalotas rimčiau: visas jo kūnas buvo nusėtas įkandimais. Nors iš pradžių atrodė, kad specialistams pavyks ištraukti jį iš mirties nagų, bet po šešių dienų teko susitaikyti su netektimi.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre ruoniukai yra apdovanojami kurio nors Lietuvos regiono tarmiškais vardais. Šiemet buvo išrinkti dzūkiški vardai: Šiuškė, Spalgena, Grucė, Pučkelis, Kukucis, Tancius, Laška, Untojus, Dziubas, Pancis, Zbitkas, Dzyvas.
Anksčiau reabilituoti ruoniukai buvo paleidžiami į jūrą pakrantėje. Dabar, norint apsaugoti juos nuo patekimo į priekrantės tinklus, laivu plukdomi 20 kilometrų į jūrą.
Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama net iki 30 sužeistų ir išsekusių ruonių jauniklių. Į reabilitacijos centrą atgabenti jaunikliai yra gydomi ir slaugomi, o jiems sustiprėjus, paleidžiami atgal į jūrą. Dėl klimato kaitos ir Baltijos jūroje mažėjančio žuvies kiekio, nusilpusių ir sužeistų ruoniukų skaičius didėja. Ruoniukų reabilitacija Lietuvos jūrų muziejuje padeda rūpintis LIDL Lietuva ir Aplinkos ministerija.
Naujausi komentarai