Klaipėdos tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė sakė, kad lietuvių kalbos mokymų poreikis per kelerius metus ne sumažėjo, o tik išaugo.

„Lietuvių kalbos mokymų poreikis neatslūgo, o dar labiau padidėjo. Tai matome ir iš pačių studentų, kurie lanko, aktyvumo, noro greičiau išmokti kalbos. Šiemet projektas tęsis, kadangi esame gavę lėšų iš Tautinių mažumų departamento ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos visiems metams. Grupės tikrai buvo perpildytos. Anksčiau kursus pradėdavo 22–24 žmonės, o baigdavo 14–15, ypač pavasarį jausdavosi sumažėjimas, o šiais metais išliko didelis skaičius. Tai įrodo, kad lietuvių kalbos kursų poreikis yra tikrai didelis“, – neabejojo J. Butkevičienė.

Ir šiomis dienomis Tautinių kultūrų centras sulaukia skambučių su klausimais, ar mokymai tęsis vasarą. Tačiau dėl finansinių kliūčių mokymus nuspręsta organizuoti rudenį.

Daugiausia lietuvių kalbos mokėsi ukrainiečiai, taip pat armėnai, baltarusiai, rusai, kazachai.

„Tikrai norime pasidžiaugti, kad žmonės atvyksta į Lietuvą su tikslu pasilikti, ne tik užsidirbti ir grįžti į savo šalį. Šiemet turėjome papildomą lietuvių kalbos mokymą, kurį inicijavo vokiečių asociacija „Memel“. Vokiečiai, kurie atvyko į Lietuvą, mokėsi lietuvių kalbos, o lietuviai, kurie turi ryšių su Vokietija ar gyvena mišriose šeimose, mokėsi vokiečių kalbos“, – pasakojo pašnekovė.

Lietuvių kalbos kursai neapsiribojo tik pamokomis auditorijoje. Moksleiviai leidosi į keliones po muziejus, lankėsi ir Vilniuje. Pamokų metu dėmesys buvo skirtas ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai bei jo indėliui į Lietuvos kultūrą.