Pasaulinėje laivyboje klestintys pinigų prievartavimai ar dovanų reikalavimai yra viena iš labiausiai paplitusių šiandieninės ekonomikos bėdų.

Jūrų kapitonas Juozas Liepuonius netgi išvardijo šalis, kuriose atplaukęs į uostą būtinai pajusi kontrolierių priekabiavimą ir užuominas, kokiu atveju nekils problemų. Didžiausia korupcija tarp uosto tarnybų klesti buvusiose postsovietinėse šalyse ir Afrikos pakrantėse. J.Liepuonis minėjo, kad didžiausią norą ką nors nugręžti iš atplaukusių užsienio šalių laivų kapitonų jis pajutęs Ukrainoje ir Rusijoje.

Uosto kontrolierių noras pasipelnyti po nepriklausomybės atkūrimo buvęs ir Klaipėdos uoste. Dabar, anot J.Liepuoniaus, tai jau išgyvendinta.

Tai, kad korupcija laivyboje yra didžiulė piktžaizdė, įrodo ir tas faktas, jog sukurtas ir veikia tarptautinis kovos su korupcija jūrų laivyboje tinklas – Maritime Anti-Corruption Network (MACN).

Šis tinklas apima ne vien laivybą, bet ir kitas jūrų industrijos sritis. Tačiau laivyboje korupcija bene gajausia.

Dėl korupcijos laivyboje sunerimo ir didelės Skandinavijos laivybos kompanijos, kaip „AP Moller-Maersk“, „Norden“, „Torm“ ir „J.Lauritzen“. Jos įsijungė į kovą prieš korupciją Sueco kanale. Šiuo kanalu plaukia didelis kiekis laivų. Aiškėja, kad Sueco kanalą aptarnaujantiems pareigūnams sumokant kyšius kanalą galima praplaukti greičiau. Pareigūnai formuoja karavanus ir tą, kuris susimokėjo, į juos gali įtraukti be eilės. Jis praplauks kanalą greičiau, nes nepatekusiems į eilę tenka laukti, kada bus formuojamas kitas karavanas.