L. Malciūtę įkvepia sveikstantys ligoniai

Apie darbą

Dažniausiai esu klaidingai pristatoma kaip gydytoja onkologė. Iš tiesų, aš esu gydytoja hematologė, šios specialybės šiek tiek skiriasi. Aš gydau kraujo ligomis, tame tarpe ir onkologinėmis, sergančius žmones.

Esu pasiūlyta metų klaipėdietės vardui kaip gydytoja ir tikriausiai turėčiau pasakyti, kad labai myliu savo darbą, visada jį dirbu lengvai ir su džiaugsmu. Patvirtinsiu, taip, man patinka mano specialybė ir darbas, nes jis turi tai, ko negalėtum rasti nė viename kitame.

Man ir mano kolegoms žodis "onkohematologija" asocijuojasi su žodžiais "kova" ir "pergalė". Kai rinkausi specializaciją, ieškojau, kas man pačiai būtų įdomu. Hematologija tuo metu pasirodė labai greitai progresuojanti sritis.

Per 20 mano darbo šioje srityje metų hematologija pažengė 100 žingsnių į priekį. Daugybė pacientų, išgirdę tą pačią diagnozę, išgyvena ilgiau ar visiškai pagyja, palyginus su mano darbo praktikos pradžia. Atsirado be galo tobulos naujausios diagnostikos technologijos, gydymo galimybės, 50–60 proc. pagerėjo gydymo prognozės. Tai labai įdomi medicinos sritis. Jaučiuosi galinti padėti žmogui išlipti iš beviltiškos situacijos. Ši galimybė verčia jausti kur kas didesnį pasitenkinimą savo darbu. Pasiekti teigiamų rezultatų nelengva, bet tai įkvepia tolesniems darbams.

Profesijos pasirinkimu teko suabejoti gal tik kelis kartus. Dažniausiai taip atsitinka, kai pervargstu. Dažnai mes būname pervargę fiziškai ar emociškai ir nedaug atrandame darbe džiaugsmo.

Šis darbas yra itin sunkus psichologiškai, juk susiduriame su tokiomis diagnozėmis, kurios žmonėms sukelia šoką, juos sukrečia. Mes turime kokiu nors būdu pacientus motyvuoti gydytis, įrodyti jiems, kad įmanoma pasveikti ir vėl normaliai gyventi.

Net nežinau, ar antrą kartą rinkdamasi specialybę, pasirinkčiau gydytojo darbą. Tačiau tikrai žinau, kad, jeigu vėl pasirinkčiau šią profesiją, tikrai būčiau būtent hematologė.

Apie šeimą

Mano šeima – mano tvirtovė. Ir šitą tvirtovę aš labai saugau. Todėl nepasakoju apie savo asmeninį gyvenimą. Galiu pasakyti tik tiek, kad esu labai laimingas žmogus.

Apie pomėgius

Turiu daug pomėgių. Mėgstu keliauti, skaityti knygas, lankytis teatre, man patinka aktyvus laisvalaikis gamtoje. Turbūt, kaip ir daugeliui kitų žmonių, visiems pomėgiams labai trūksta laiko. Laisvalaikio, deja, turiu tikrai nedaug. Knygų, kurias žadu perskaityti artimiausiu laiku, skaičius vis didėja ir didėja, o aš toliau vis tikiuosi, kad atrasiu joms laiko.

Apie Klaipėdą

Galiu pasakyti, kad pats geriausias Dievo ir likimo sprendimas buvo atvesti mane į Klaipėdą.

Esu kilusi iš Dzūkijos, mokiausi Kaune ir klaipėdietė esu tik nuo 2000 metų. Atvažiavau į Klaipėdą baigusi mokslus, naujai "iškepta" hematologė, visiškai nepažinodama šio miesto. Buvo ruduo, spalio mėnuo – košė vėjas, merkė lietus, drėgmė smelkėsi iki kaulų. Maniau, kad niekada nepriprasiu ir nepamilsiu šio miesto. Tačiau šiandien galiu pasakyti, kad pats geriausias Dievo ir likimo sprendimas buvo atvesti mane į Klaipėdą. Tikrai nuoširdžiai myliu šį miestą ir galvoju, kad tai pati nuostabiausia vieta gyventi Lietuvoje. Čia aš suradau viską, ko žmogui reikia: darbą, namus, draugus, meilę. Labai noriu, kad mūsų miestas gražėtų ir būtų pilnas laimingų žmonių ne tik per Jūros šventę ar Šviesų festivalį, bet ir kasdien.

Gyvenimo kredo

Gyvenime vadovaujuosi teiginiu: visada elkis su kitu žmogumi taip, kaip norėtum, kad jis su tavimi elgtųsi atitinkamoje situacijoje.

Net kai esu labai pavargusi ir man būna sunku netgi kalbėti, o kantrybės likę labai nedaug, stengiuosi nepamiršti šio principo. Manau, kad dažniausiai man tai pavyksta. Gaila, bet ne visada.

Apie Metų klaipėdietę

Žinau, kad Metų klaipėdietės vardui mane pasiūlė mano pacientai, kuriems tai tikriausiai pasirodė pati aukščiausia dėkingumo forma. Ir aš tai labai vertinu. Būtent tokia jų padėka ir paglosto širdį. Tai man prilygsta laimėjimui.

Iš tiesų manau, kad Metų klaipėdietės vardui turėtų būti nominuotos moterys, kurios padarė ar sukūrė Klaipėdai ką nors nepaprasto, išskirtinio ar ypatingo. O aš, kaip, tikiuosi, ir daugelis kitų klaipėdiečių, tiesiog stengiuosi atsakingai ir nuoširdžiai dirbti savo darbą. Ir tai, manau, neturėtų būti vertinama jokiomis nominacijomis.