Šilutės rajone, Kintuose, prie Kuršių marių atsirado smėlio kalnai. Vietiniai juokauja – kopos kaip anapus marių, Neringoje.

„Jie nebus tokie kalnai kaip kopų smėlis, bet jeigu juos suformuotų, palygintų krantą gražiai, tai būtų viskas gerai“, – teigė šilutiškis Kęstutis Saldukas.

Vietos valdžia dar nežino, ką darys su smėlio kalnais.

„Dar sutarimo nėra, bet smėlis tikrai liks paplūdimyje – uostelio teritorijoje. Dabar supiltą smėlio kopą paliksime tvarkytis gamtai ir kaip jau vėjas, vanduo nuspręs – tas smėlis suvažiuos į nendres, į kitą teritoriją“, – sakė Kintų seniūnė Sigita Kasparavičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Smėlio kopa ties Kintais pilama iš Kuršių marių kasant sąnašas. Technika čia suvažiavo bei suplaukė rugpjūčio viduryj ir tada buvo pradėti įplaukos į Kintų uostelį valymo darbai.

„Pradėjo šventą misiją – tokią, kad Kuršių mariose atsirastų rytinis farvateris ir visi uosteliai būtų sujungti su plačiaisiais vandenimis“, – aiškino Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos „Žiemys“ vadovas Laurynas Juodeška.

Čia gilinamas beveik 600 metrų ruožas, iš marių dugno planuojama pašalinti apie 11,5 tūkst. kubinių metrų sąnašų. Vėliau bus valoma ir įplauka Šturmų uostelyje. Tik ten bus iškasta vos apie 1,5 tūkst. kubinių metrų grunto.

Laivavedžiai sako, kad marių smėlio pylimas į krantą – kone vienintelė išeitis, norint tikrai išgilinti įplaukas. Anksčiau sąnašos esą buvo pilamos gilyn į marias.

Prie krantinių Kintų uostelyje išrikiuotas istorinis medinis burinis laivynas – Kuršių marių plokščiadugnių burvalčių replikos.

Pradėjo šventą misiją – tokią, kad Kuršių mariose atsirastų rytinis farvateris ir visi uosteliai būtų sujungti su plačiaisiais vandenimis.

Nors į uostelį dar prieš dešimt metų investuota apie pusę milijono eurų, tik lengvos plokščiadugnės iš Kintų gali į marias išplaukti. Kiti laivai čia stringa.

„Yra labai seklu, aš jau porą metų į Kintus net nebeplaukiu, nes ten smėlio dugnu plauki. Netgi vengdavome tokių kelionių į ten“, – kalbėjo laivavedys Andrius Stirbys.

Vietiniai juokauja, kad net gandras gebėdavo įplauką perbristi.

„80 centimetrų, kartais, kai nukrisdavo, būdavo 60, o buvo metai, kai mėnesį laikėsi 30 centimetrų. Tai net žvejai, kurie turi pritaikytus laivus, galėdavo sunkiai išplaukti ir tikrinti tinklus,“ – pasakojo L. Juodeška.

Kintų uostelis priklauso seniūnijai.

„Kada bus išgilintas farvateris, patekimas į Kintų uostelį nuo Drevernos pusės bus lengvesnis tiek pramoginiams laivams, tiek verslinės žvejybos atstovams, tiek patiems žvejams mėgėjams“, – pridūrė Kintų seniūnė.

Vietų laivams Kintuose yra vos penkiolika.

„Visi, kas atvyksta, gali kol kas dar laisvai ir nemokamai laivelius nusileisti ir iškeliauti iš mūsų uostelio. Bet laisvų vietų nėra ir stengiamės, kad jos atitektų mūsų vietos gyventojams“, – akcentavo S. Kasparavičienė.

Vis dėlto daliai žvejų mėgėjų gilinimo darbai nepatinka – esą taip iš marių baidomos žuvys. Jėgos aitvarų mėgėjams dėl gilesnių marių kils iššūkių.

„Nepratę prie gylio, jie patirs nepatogumų ir gali patirti streso. Bet tai yra labai gera pamoka paaugti. O mums, kaip profesionaliai tarptautinei mokyklai, šis farvateris padės daryti mini gelbėjimo operacijas. Kai kaituotojai pažengę, savarankiški, būna pakrenta pavėjui ir pabėga du kilometrus nuo Kintų buriavietės“, – aiškino L. Juodeška.

Tuomet gelbėjimo kateriai galės greičiau nuplaukti pas į bėdą pakliuvusius jėgos aitvarų mėgėjus.

Baigti gilinimą Kuršių marių rytinėje pusėje planuojama dar šį rudenį.