Klaipėdos gelbėtojams nėra kada dirbti – įstaigą nuolat krečia įvairios tarnybos. Šį sezoną jų apsilankė penkiolika.
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos veiklą tikrino Valstybinė darbo inspekcija, Visuomenės sveikatos centras, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir kitos.
„Nuolat patiriame psichologinį spaudimą. Kaip galime tinkamai vykdyti savo funkcijas? Tyrimus inicijavę asmenys tvirtino, jog nori sutaupyti biudžeto lėšų. O kiek kainuoja šių tarnybų darbas“, – klausė Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas.
Įstaigos vadovas negalėjo pasakyti, kodėl jiems inicijuojamos patikros. Uostamiesčio mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės nuomone, tokiu būdu siekiama šią paslaugą perduoti į privačias rankas.
„Skunduose figūruoja tos pačios pavardės – buvęs gelbėtojas Germanas Čepas, tarybos narys Egidijus Sabataitis. Jie tvirtina, kad tarnyba dirba prastai, neatlieka savo funkcijų. Palangos pavyzdys rodo, kad gelbėtojų tarnyba gali būti ir privati“, – komentavo vicemerė.
Šiuo metu Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos veiklos auditą atlieka ir savivaldybės kontrolieriai. Kontrolieriaus tarnybos išvados turėtų būti pateiktos kovą ar balandį.
Tada miesto taryba turės apsispręsti, ar perduoti gelbėjimo funkcijas į privačias rankas, ar pertvarkyti esamą tarnybą. Svarstoma ir dar viena galimybė – kurti organizaciją, kuri sujungtų visų kurortinių miestų gelbėjimo tarnybas.
„Miesto taryba turi pasisakyti šiuo klausimu“, – pabrėžė J.Simonavičiūtė.
Pernai įvairios tarnybos krėtė Palangos paplūdimiuose saugumą užtikrinantį Palangos vandens motociklų sporto klubą. Įtarta, kad patikras inicijavo keturi gelbėtojais nebedirbantys asmenys.
Šiemet Baltijos jūroje ties Klaipėdos, Palangos ir Šventosios paplūdimiais nenuskendo nė vienas žmogus.
Naujausi komentarai