Nors Klaipėdos uostą ir miestą valdo tos pačios partijos atstovai, gilėja konfliktas tarp šių institucijų. Uosto direkcija nenori būti “melžiama karvė”, kuri būtų nuolat išnaudojama.

Nenori trinties su verslu

„Vis labiau ryškėja įdomus miesto savivaldybės požiūris į uostą. Su miesto vadovais apie tai esame kalbėję. Galvojama, kad iš Uosto direkcijos reikia paimti visus įmanomus pinigus, nes čia ir Gentvilas, ir Masiulis yra pažįstami“, - komentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Pagal dabar susidariusią situaciją dėl visų uosto miestui keliamų nepatogumų – triukšmo, kvapų, gatvių užimtumo, reikalaujama, kad vienaip ar kitaip atsiskaitytų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

„Dalis darbų ir bendradarbiavimo projektų su Klaipėdos miesto savivaldybe tikrai sustos, jei ir toliau bus toks požiūris“, - apibendrino E.Gentvilas. Jis pridūrė, kad Uosto direkcija tik organizuoja veiklą uoste – ji nei smardina, nei triukšmą kelia, po miestą jos „furos“ nesivažinėja, traukiniai nebilda.

Iš uosto veiklos naudos gavėjos esančios uosto kompanijos, jos ir turinčios kompensuoti miestui už keliamus nepatogumus.

„Dabar stengiamasi „numelžti“ valstybės valdomą Uosto direkciją, o uosto verslas atsiperka kosmetiniais fontanų remontais ar keliomis dešimtimis tūkstančių litų skirtų Jūros šventei. Tuo tarpu Uosto direkcijos finansinė apyvarta visame uoste sudaro gal kokius 7 procentus“, - pastebėjo E.Gentvilas.

Savivaldybei lengviausia įkišti rankas į valstybės įmonės kišenę ir išvengti trinties su verslu. Savivaldybei nepalankių pavyzdžių su ta pačia KLASCO jau buvę. Daugiau nei prieš dešimtmetį savivaldybė „perleido“ KLASCO Vitės kvartalą. Už tai ji kelioms miesto sankryžoms remontuoti skyrė 9 mln. litų. Neseniai pripažinta, kad savivaldybės sandoris su KLASCO buvęs neteisėtas. Ji teritorijos netenka, o pinigų iš sankryžų asfalto nebeišlupsi.

Pastūmėtų prie bankroto

Didžiulis konkfliktas tarp Uosto direkcijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės kilo dėl Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) detaliojo plano.

Planas, kurio organizatorius yra Uosto direkcija, jau rengiamas trejus metus ir nuolat stringa iškilus naujiems reikalavimams.

Dabar pagal detalųjį planą Klaipėdos miesto savivaldybė pareikalavo suplanuoti teritoriją iki P.Lideikio gatvės. Tai yra gatvė už kelių kvartalų nuo uosto.

„Detalaus planavimo riba yra prie Švyturio gatvės. Pagal detaliojo plano rengimo taisykles mūsų galėtų reikalauti suplanuoti per vieną kvartalą iki Malūnininkų gatvės. Bet niekaip nesuprantame, kodėl reikalaujama suplanuoti iki P.Lideikio gatvės“, - stebėjosi E.Gentvilas.

Stokojant pinigų planavimams, Klaipėdoje nuo seno įvesta nerašyta taisyklė, kad į detaliuosius planus reikalaujama įtraukti didesnes teritorijas. Bet, kad būtų reikalaujama papildomai suplanuoti netgi didesnį teritorijos gabalą nei apima detalusis planas iki šiol nebuvo.

Iš Uosto direkcijos pareikalauta ne tik suplanuoti didžiulę papildomą teritoriją, bet ir prisiimti įsipareigojimus ją sutvarkyti. Savivaldybės Saugaus eismo komisijos protokole kaip KLASCO detaliojo plano transporto sprendiniai įrašyta, kad parengus detalųjį planą iki P.Lideikio gatvės Uosto direkcija turės pasirašyti atskirą susitarimą su savivaldybe dėl tolesnio to plano vykdymo.

Uosto direkcija paskaičiavo, kad sutvarkyti kelius ir sankryžas iki P.Lideikio gatvės ir susikirtimą su ja kainuotų apie 150 mln. litų.

„Mes stabdome KLASCO detalaus plano parengimą. Ateis po manęs koks nors kitas direktorius ir sakys ką aš „pridirbau“ užkrovęs Uosto direkcijai prievolę, kuri vestų valstybės įmonę prie bankroto“, - tvirtino E.Gentvilas.

Uosto direkcija iš P.Lideikio gatvės naudos neturėtų. Dar neaišku ir tai ar KLASCO kada nors naudosis ta gatve. Bent dabar jos transportas rieda Naująja Uosto gatve.

Labdara smaugs savivaldybę

Uosto direkcija, anot E.Gentvilo, Klaipėdos savivaldybei padarė didžiulę labdarą. Ji už kelis milijonus litų parengė Baltijos prospekto žiedinių sankryžų rekonstrukcijos projektus.

„Perduodame savivaldybei Baltijos prospekto žiedinių sankryžų techninius projektus. Tegul miesto vadovai pasižiūri ką savivaldybės pareigūnai, tarp jų ir Saugaus eismo komisijos specialistai prigalvojo. Gavę projektus pamatys, kad negali jų įgyvendinti – pageidavimai atvedė prie absurdiškos situacijos, kai trijų sankryžų rekonstrukcijos kaina išaugo iki 320 mln. litų“, - tikino Uosto direkcijos vadovas.

Netgi su Europos Sąjungos parama bus sunku įgyvendinti tuos projektus. Miestui, kuris stokoja pinigų gatvių duobėms lopyti, projektų koofinansavimui ir PVM dengti reikės kokių 100 mln. litų. E.Gentvilas įsitikinęs, kad miestas „nepatemps“ specialistų pageidavimu sukurtų dokumentų, todėl techninius projektus teks koreguoti.

Kas už tai atsakys? Priimti koletyviniai sprendimai, todėl atsakingų lyg ir nebus.

Miesto „melžiama karve“ nenorinti  būti Uosto direkcija pastaraisiais metais ir taip gerokai padidino finansavimą Klaipėdos miesto gatvėms tvarkyti. Iki tol Uosto direkcija miestui skirdavo ne daugiau kaip po 3 mln. litų. Pernai Minijos gatvei tvarkyti skirta 8 mln. litų, šiemet tai pačiai gatvei tvarkyti bus panaudota 7 mln. litų. Jei Uosto direkcija nebūtų ėmusis finansuoti šios gatvės rekonstrukcijos, ji taip ir būtų likusi duobėta.

Kita vertus, Uosto direkcija yra skolinga miestui Valčių ir mažųjų laivų prieplauką. Jau seniai suėjo terminai, kai uostas įsipareigojo ją pastatyti už sklypą gautą iš miesto. Tačiau statyba taip ir neprasidėjo. Jos startas priklausys nuo to – paims šalies valdžia iš Uosto direkcijos pelno dalį ar ne. Kai šalies biudžetas skylėtas už jo formavimą atsakinga Finansų ministerija taip pat linkusi „numelžti“ Uosto direkciją.