Kas yra KKT – vežėjas ar visos sistemos administratorius?
Klaipėdos gatvėse keleivius veža skirtingi vežėjai, o KKT užduotis – organizuoti, koordinuoti ir prižiūrėti, kad viešasis transportas veiktų kaip viena darni sistema. Įstaiga planuoja ir koreguoja maršrutus bei tvarkaraščius, kartu su savivaldybe organizuoja vežimo paslaugos konkursus, sudaro su vežėjais sutartis ir užtikrina jų vykdymą, nustato paslaugos kokybės reikalavimus, administruoja elektroninio bilieto sistemą, organizuoja bilietų pardavimą ir patikrą bei užtikrina keleiviams aktualios informacijos teikimą.
„KKT nėra įstatymų ar politinių sprendimų priėmėja. Viešojo transporto sistemos veikimo kryptis, keleivių vežimo tvarką, bilietų kainas, lengvatas ir kitas esmines sąlygas nustato teisės aktai bei savivaldybės sprendimai. Mūsų atsakomybė – profesionaliai šiuos sprendimus įgyvendinti, organizuoti duomenimis grįstą kasdienę sistemą ir užtikrinti, kad keleiviui paslauga būtų aiški, patikima ir patogi“, – paaiškino KKT direktorė Alina Mikalauskė.
Būtent administratoriaus darbas sujungia daugybę viešojo transporto sistemos dalių į vieną veikiančią visumą. Tvarkaraštis turi atitikti realų kelionės laiką, maršrutas – gyventojų
poreikius, vežėjo darbas – sutartyje nustatytus paslaugos kokybės kriterijus, o bilietų ir keleivių informavimo sprendimai turi veikti sklandžiai visame tinkle.
Per 23 metus padidėjo ne tik KKT veiklos apimtys, bet ir atsakomybės sritys. Šiandien įstaiga pagal savivaldybės nustatytas taisykles administruoja automobilių stovėjimo rinkliavą ir leidimų išdavimą, stebi eismo srautus bei sąlygas, taip pat rūpinasi dviračių transporto ir skirtingas susisiekimo rūšis jungiančia infrastruktūra.
„Mūsų atsakomybė yra ne vien autobusas. Mūsų atsakomybė – žmogaus judėjimas mieste ir regione. Tas pats žmogus vieną dieną naudojasi autobusu, kitą – dviračiu ar automobiliu ir ieško vietos jam pastatyti. Todėl šias sistemas turime matyti ne atskirai, o kaip vieną susisiekimo sistemą ir vientisą žmogaus kelionę nuo durų iki durų“, – sakė A. Mikalauskė.
Kas labiausiai pasikeitė per 23 metus?
KKT administravimo ir atitikties departamento vadovas Julius Paulikas sakė, kad per daugiau nei du dešimtmečius pasikeitė ne tik transporto priemonės ar technologijos, bet ir pats požiūris į viešąjį transportą.
„Anksčiau daugeliui viešasis transportas pirmiausia reiškė paprastą susisiekimo priemonę: autobusas atvažiuoja ir nuveža. Šiandien keleivis pagrįstai tikisi visos kokybiškos paslaugos – patikimo tvarkaraščio, aiškios informacijos, patogaus atsiskaitymo, saugios ir malonios kelionės“, – pasakojo J. Paulikas.
Pirmaisiais KKT veiklos metais daug procesų buvo paremti popieriniais dokumentais, telefono skambučiais ir rankiniu darbu. Dabar sprendimai grindžiami duomenimis, realaus laiko informacija ir tarpusavyje susietomis informacinėmis sistemomis. Keleivis telefone gali pasitikrinti maršrutą ir autobuso atvykimą, už kelionę atsiskaityti elektroniniu bilietu, programėle arba banko kortele.
„Šiandien tai atrodo savaime suprantama, tačiau prieš 20 metų patikimai veikianti integruotų sistemų visuma buvo sunkiai įsivaizduojama. Reikšmingi lūžio taškai buvo elektroninio bilieto plėtra, maršrutinių taksi integravimas į bendrą sistemą, parkavimo ir bilietų patikros skaitmenizavimas bei elektrinių autobusų atėjimas. Kartu keitėsi keleivių įpročiai ir mūsų pačių darbo procesai“, – pabrėžė J. Paulikas.
Ne mažiau svarbus prieinamumo pokytis. Šiuolaikiniai žemagrindžiai autobusai pritaikyti žmonėms su negalia, senjorams, tėvams su vaikų vežimėliais ir kitiems keleiviams, kuriems įlipimo patogumas yra būtina savarankiškos kelionės sąlyga.
Pasak J. Pauliko, tai rodo, kad tobulėjo ne tik technika, bet ir supratimas, kam skirta viešojo transporto sistema ir ji turi būti prieinama kuo platesniam žmonių ratui.
Kokia transporto sistema šiandien?
2026-ieji – pirmieji kalendoriniai metai, kai maršrutai aptarnaujami reikšmingai atnaujintais ir elektrifikuotais autobusais. 2025 m. II pusmetį, įsigaliojus naujoms sutartims su vežėjais, maršrutai didžiąja dalimi pradėti aptarnauti naujais autobusais.
Šiandien daugiau kaip pusė bendroje Klaipėdos miesto ir priemiesčio viešojo transporto sistemoje naudojamų autobusų yra varomi elektra. Sparčiai jaunėja visas parkas – vis daugiau maršrutų aptarnauja naujos, modernesnės ir aplinką tausojančios transporto priemonės.
Vien per pastaruosius metus maršrutuose pradėjo dirbti beveik 100 naujų transporto priemonių, o elektrinių autobusų skaičius išaugo daugiau kaip tris kartus. Tai vienas reikšmingiausių autobusų parko atnaujinimo etapų per visą KKT veiklos laikotarpį.
„Tai nuoseklus ir didelės apimties autobusų parko atnaujinimas. Keleivis šį pokytį jaučia kasdien – naujesnės transporto priemonės yra tylesnės, patogesnės, geriau pritaikytos įvairių poreikių žmonėms. Miestui tai reiškia mažesnį triukšmą, švaresnę aplinką ir nuoseklų pasirengimą ateities reikalavimams“, – nurodė A. Mikalauskė.
Pokyčio mastą aiškiai atskleidžia elektrinių autobusų nuvažiuotas atstumas – per metus jis padidėjo daugiau kaip 4,5 karto. Tai rodo, kad elektriniai autobusai tampa nebe pavieniu parko elementu, o vis svarbesne kasdienės viešojo transporto sistemos dalimi – jie vis dažniau veža keleivius miesto ir priemiesčio maršrutais.
„Šiandien daugiau kaip pusę autobusų parko sudaro elektriniai autobusai, o daugiau kaip pusė visos ridos jau atliekama elektra – tai naujas viešojo transporto sistemos etapas. Mūsų užduotis – nuosekliai tęsti autobusų parko elektrifikaciją, kartu siekiant, kad viešojo transporto sistemoje daugėtų visiškai netaršių transporto priemonių, ir užtikrinti patikimą paslaugą“, – akcentavo A. Mikalauskė.
Tvarumo kaina: didesnė investicija šiandien – ilgalaikė nauda miestui
Perėjimas prie tvaresnio ir modernesnio viešojo transporto didina viešojo transporto sistemos išlaikymo kaštus. Elektrinių autobusų įsigijimo kaina yra reikšmingai didesnė nei dyzelinių autobusų. Jų eksploatacijai reikalinga įrengti ir palaikyti įkrovimo infrastruktūrą, taip pat būtina užtikrinti pakankamus rezervinius pajėgumus, kad sistema galėtų patikimai veikti.
Sistemos finansavimo poreikiui įtakos turi ir bendras kainų bei darbo užmokesčio augimas, degalų ir energijos kainų pokyčiai, atitinkamai lemiantys didesnę nuvažiuoto kilometro kainą.
2025 m. Klaipėdos miesto ir priemiesčio viešojo transporto sistemoje buvo nuvažiuota daugiau kaip 14 mln. kilometrų, už kuriuos vežėjams sumokėta daugiau kaip 24 mln. eurų.
2026 m., kai daugiau kaip pusė maršrutų aptarnaujama atnaujintais autobusais, reikšmingai išaugo tiek elektrinių autobusų dalis, tiek elektrinė rida, kartu didėja ir viešojo transporto sistemos finansavimo poreikis, kuris susijęs ne tik su augančiais paslaugų teikimo kaštais, bet ir su siekiu užtikrinti modernesnį, tvaresnį ir gyventojų poreikius atitinkantį viešąjį transportą. Tai natūrali ir neatsiejama viešojo transporto sistemos modernizavimo ir perėjimo prie tvaresnių sprendimų dalis.
„Tvarus viešasis transportas yra sąmoningas ilgalaikis pasirinkimas ir investicija į miesto ateitį bei gyvenimo kokybę. Jo naudą matuojame ne tik eurais, bet ir švaresne aplinka, mažesniu triukšmu, saugesne ir patogesne kelione, geresne keleivių patirtimi, teigiamomis jų emocijomis bei ilgalaike verte miestui ir jo gyventojams“, – pabrėžė A. Mikalauskė.
Ką keleivių skaičiai pasako apie miestą?
KKT viešojo transporto sistemą kasdien vertina pagal kelionių duomenis. Jie padeda suprasti, kur ir kada keliauja daugiausia žmonių, kaip keičiasi atsiskaitymo įpročiai ir kur formuojasi naujas maršrutų poreikis.
Vidutinę darbo dieną Klaipėdos miesto ir priemiesčio viešajame transporte pažymima apie 77 tūkst. bilietų. Šie srautai geriausiai parodo kasdienį sistemos mastą. Viešasis transportas kiekvieną darbo dieną lydi dešimtis tūkstančių žmonių į darbą, mokyklą, gydymo įstaigas, parduotuves, renginius ir namus.
Naujausi duomenys rodo, kad kelionių daugėja: 2026 metų pirmąjį pusmetį jų skaičius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo daugiau kaip 5 proc.
Metinių duomenų palyginimai rodo aiškią tendenciją – naudojimasis viešuoju transportu po truputį auga ir jau yra sugrįžęs į priešpandeminį lygį.
Po pandemijos keleivių srautai nuosekliai augo. 2025 m. elektroninių bilietų žymėjimų buvo 16 proc. daugiau nei 2019-aisiais.
KKT duomenimis, miesto ribose kelionių skaičius yra stabilus, o daugiausia kelionių augimo galimybių matoma besiplečiančiuose priemiesčiuose ir naujuose kvartaluose. Priemiestyje kelionių skaičius kasmet auga maždaug 5 proc. Šie duomenys padeda įvertinti, kur reikalingas naujas maršrutas, o kur tikslinga dažninti reisus.
2026 m. pirmąjį pusmetį bendra sistemos rida sumažėjo 3,4 proc., nors kelionių skaičius augo. KKT direktorės teigimu, tai rodo, kad maršrutų tinklas valdomas efektyviai.
„Siekiame, kad viešojo transporto paslauga būtų organizuojama pagal realius keleivių poreikius – ten ir tada, kur jų labiausiai reikia keleiviui. Maršrutų tinklą nuolatos stebime, vertiname transporto priemonių užpildymą ir tinklą koreguojame. Svarbiausia, kad paslauga išliktų patogi, patikima ir kartu būtų racionaliai valdoma“, – sakė A. Mikalauskė.
Kur ir kada Klaipėda keliauja daugiausia?
Didžiausius keleivių srautus veža 6, 8 ir 9 maršrutai. Jie yra pagrindiniai sistemos „flagmanai“, kuriuose atliekama daugiausia reisų. Intensyviausia Klaipėdos viešojo transporto ašis driekiasi Taikos prospektu, Tiltų ir Herkaus Manto gatvėmis. Tarp populiariausių stotelių beveik visus metus išlieka Bibliotekos, Smiltelės ir Atgimimo stotelės. Šiaurinėje miesto dalyje išsiskiria Ligoninių, o Šilutės plente – Rasos stotelė.
Kiekvienas mūsų yra viešojo transporto sistemos dalis, tad kurkime ją kasdien kartu.
Rytinis darbo dienos pikas trunka maždaug nuo 6.30 iki 8 valandos, vakarinis – nuo 14 iki 17.30 valandos. Piko metu per valandą pažymima 7–8 tūkst. bilietų. Vasarą rytinis pikas sumažėja maždaug perpus, tačiau padaugėja kelionių nuo 9 iki 12 valandos ir vėliau vakare.
KKT atliekama keleivių srautų analizė tiksliai atspindi miesto gyvenimo ritmą – darbo pradžią, mokinių keliones, atostogas ir didžiuosius renginius. Pavyzdžiui, per Jūros šventę per dieną pažymima daugiau kaip 91 tūkst. bilietų. Tokia informacija padeda iš anksto numatyti didesnį talpumą ir tinkamai paskirstyti reisus.
Kaip keičiasi bilietas ir keleivio įpročiai?
Keleiviai vis aktyviau renkasi atsiskaitymą banko kortele – per dvejus metus tokių atsiskaitymų skaičius išaugo daugiau kaip 3,5 karto.
Daugėja ir programėlėje įsigyjamų vienkartinių QR bilietų. Šiemet KKT modernizuoja „e.ticket“ programėlę, kad ji būtų funkcionalesnė, aiškesnė ir patogesnė skirtingų įpročių keleiviams.
KKT siekia keleiviams suteikti kelis patikimus atsiskaitymo būdus, kad kiekvienas galėtų rinktis pagal savo įpročius – fizinę kortelę, banko kortelę ar programėlę. Svarbiausia, kad bilietą būtų galima įsigyti kuo paprasčiau.
Ilgalaikių bilietų naudojimą paskatino ir naujos lengvatos. Nuo 2026 m. sausio 1 dienos įvestas 10 eurų kainuojantis lengvatinis metinis bilietas 65 metų ir vyresniems senjorams, naudojamas su fizine Klaipėdiečio kortele, tiek pat kainuoja ir bilietas pradinių klasių mokiniams.
Viešojo transporto sistemos pagrindinės pajamos gaunamos iš keleivių bilietų ir savivaldybių skiriamų kompensacijų už keleiviams taikomas bilietų lengvatas. Todėl kiekvienas pažymėtas bilietas padeda išlaikyti bei gerinti bendrą viešojo transporto sistemą.
„Bilietas yra ne tik teisę keliauti suteikiantis dokumentas. Tai kiekvieno keleivio indėlis į viešojo transporto sistemos išlaikymą, jos tobulinimą ir paslaugų kokybės gerinimą. Sąžiningas atsiskaitymas už kelionę reiškia atsakomybę, pagarbą visai bendruomenei ir sąmoningą pasirinkimą prisidėti prie viešojo transporto paslaugų stiprinimo ir tvaresnės ateities kūrimo“, – pažymėjo A. Mikalauskė.
Kodėl KKT pati vykdys bilietų patikrą?
Nuo 2026 m. spalio 1 dienos bilietų patikrą, kurią anksčiau atliko išorės paslaugų teikėjas, pradėjo vykdyti KKT darbuotojai. Viešos atrankos būdu suburta komanda, kuriai buvo organizuojami mokymai, darbuotojai aprūpinti dalykiška apranga ir darbui reikalingomis šiuolaikinėmis priemonėmis.
Sąmoningai terminą „keleivių kontrolė“ pakeitėme į „bilietų patikra“. Mūsų pagrindinis tikslas – skatinti atsakingą keliavimą, užtikrinti aiškias ir visiems vienodas taisykles, o su keleiviais bendrauti pagarbiai“, – nurodė A. Mikalauskė.
Direktorės teigimu, bilietų patikros darbuotojas yra toks pat KKT veidas kaip vairuotojas ar klientų aptarnavimo specialistas. Todėl komandai svarbios ne tik profesinės žinios, bet ir bendravimo kultūra, emocinis atsparumas bei gebėjimas profesionaliai spręsti sudėtingas situacijas. KKT siekis – užtikrinti procedūrų laikymąsi, aukštą aptarnavimo kokybę ir gerą patirtį keleiviams.
„Perėmę šią funkciją galime ją tiesiogiai integruoti į bendrą KKT vykdomų paslaugų kokybės sistemą. Mūsų siekis – kad keleivis kiekviename kelionės etape susidurtų su vienodu profesionalumo standartu“, – sakė A. Mikalauskė.
Kuo Klaipėdos sistema išsiskiria ir kas laukia toliau?
Vienas didžiausių Klaipėdos viešojo transporto privalumų – jau veikianti vientisa miesto ir rajono sistema. Bendras 69 maršrutų tinklas apima miestą ir aplinkines teritorijas, o keleiviams galioja integruota elektroninio bilieto sistema.
Klaipėdoje taip pat veikia 42 sankryžos, kuriose viešajam transportui suteikiamas prioritetas. Tai padeda autobusams greičiau judėti miesto gatvėmis ir mažina jų priklausomybę nuo bendro automobilių srauto.
Kitas etapas – viso Klaipėdos regiono integracija. Europos Sąjungos remiamame projekte dalyvauja šešios Klaipėdos regiono savivaldybės, kurios rengiasi sujungti bilieto, maršrutų ir keleivių informavimo sprendimus.
„Siekiame, kad 2028 metais šešios savivaldybės veiktų kaip viena viešojo transporto sistema – turėtų bendrą elektroninį bilietą, suderintą maršrutų tinklą, keleivių informavimo sprendimus ir bendrą informacinę infrastruktūrą. Gyventojui tai reikš paprastesnę kelionę, nepaisant savivaldybių ribų“, – pasakojo A. Mikalauskė.
Iki KKT 25-mečio daugiausia dėmesio bus skiriama tolesniam autobusų parko atnaujinimui ir elektrifikacijai, visiškai netaršių transporto priemonių naudojimo plėtrai, regioninės viešojo transporto sistemos integracijai, elektroninio bilieto ir keleivių informavimo sistemų tobulinimui, maršrutų tinklo efektyvinimui bei keleivių patirties gerinimui.
2027 m. pavasarį nauji elektriniai, žemagrindžiai ir įvairių poreikių keleiviams pritaikyti autobusai pradės kursuoti dar aštuoniais maršrutais.
„Naujas autobusas ar technologija yra labai svarbu, tačiau žmogus viešąjį transportą vertina pagal visą kelionę: ar autobusas atvyko laiku, ar lengva įsigyti bilietą, ar informacija aiški, ar salone švaru ir saugu, ar su juo mandagiai bendraujama. Norime, kad viešasis transportas būtų toks patogus ir patikimas, jog žmogus galėtų pagrįstai pagalvoti: šiandien automobilio man nereikia“, – apibendrino KKT direktorė.
J. Paulikas apie 23 metų KKT kelią teigė, kad „pasikeitė beveik viskas, išskyrus pagrindinį tikslą – kad žmogui Klaipėdoje būtų patogu judėti“.
Už kiekvienos laiku prasidėjusios kelionės yra didelė ir nuolatos veikianti sistema – šimtai transporto priemonių, platus maršrutų tinklas ir dešimtys tūkstančių keleivių per darbo dieną. KKT darbas – šias dalis sujungti į vieną aiškią paslaugą.
Per 23 metus keitėsi priemonės, technologijos ir atsakomybių mastas, tačiau miesto gyvenimui svarbiausias rezultatas liko tas pats – galimybė patikimai pasiekti reikiamą tašką.
„Dėkoju kiekvienam keleiviui, savivaldybėms, visiems vežėjams ir jų vairuotojams, partneriams bei KKT komandai, kurie prisideda prie patikimos ir prieinamos viešojo transporto paslaugos stiprinimo. Kiekvienas mūsų yra viešojo transporto sistemos dalis, tad kurkime ją kasdien kartu“, – kvietė A. Mikalauskė.
Naujausi komentarai