Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai atliko pirmąją robotinę operaciją COVID-19 pacientui

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 53 metų pacientui buvo taikomas kompleksinis gydymas dėl tiesiosios žarnos vėžio. Pacientui baigus spindulinio gydymo etapą paaiškėjo, jog jis infekuotas COVID-19. „Kito chirurginio gydymo etapo atidėjimas būtų buvęs suboptimalus onkologinio ir chirurginio rezultato prasme, todėl, įsitikinus, jog šios infekcijos požymiai yra minimalūs ir ligos eiga yra švelni, pacientui buvo atlikta robotinė operacija, laikantis visų apsaugos taisyklių“, – situaciją nusakė operaciją atlikęs KUL Chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavčius.

Operacija atlikta esant mažesniam operacinės personalo skaičiui. Tokias galimybes suteikia robotinės chirurgijos inovatyvumas. Kai naudojamos 4 roboto rankos, nebūtinas chirugas asistentas, tad operacijoje dalyvauja vienu žmogumi mažiau nei įprastai, o tai yra ypač pranašu pandemijos sąlygomis operuojant infekuotus pacientus, mažinant tikimybę personalui užsikrėsti COVID-19 infekcija.

Pirmieji Baltijos šalyse pradėjome ir puikiai įsisavinome robotinę chirurgiją, kuri jau sėkmingai pritaikyta ir COVID-19 paciento gydymui.

Prof. habil.dr. N.E.Samaavičius atkreipė dėmesį, kad chirurginis gydymas yra pagrindinis ir svarbiausias tiesiosios žarnos vėžio gydymo metodas. Pasak KUL Chirurgijos departamento vadovo, šiandien toks gydymas yra standartizuotas, operacijos preciziškos ir reikalauja specifinio pasiruošimo onkologinėje chirurgijoje, jos labai skiriasi nuo operacijų, kurios atliekamos dėl nepiktybinių storosios žarnos ligų. Daugelis tokių operacijų, nors ir didelės apimties, gali būti aliekamos mažai invazinėmis priemonėmis – laparoskopiškai ar taikant robotinę chirurgiją. Tai ženkliai pagreitina atsigavimą po operacijos, grįžimą prie įprastinės gyvenimo veiklos, negana to, greičiau galima pradėti kitą kompleksinio gydymo etapą, jei toks reikalingas.

Vinsas Janušonis / Redakcijos archyvo nuotr.

„Nėra tokios šios srities operacijos, kuri nebūtų atliekama Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Esame vienintelė gydymo įstaiga ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, kurioje sėkmingai plėtojama robotinė chirurgija, taikoma ir storosios bei tiesiosios žarnos vėžiui gydyti. Nagrinėdami savo duomenis prospektyviai, pastebėjome, kad pacientai greičiau atsigauna po robotinių operacijų, po jų mažiau skauda, operacijų metu prarandama mažiau kraujo, operacija atliekama per mažus pjūvelius, o didesnis pjūvelis atliekamas tik operacijos pabaigoje šalinant tam tikrą organą. Dėl geresnio audinių matymo (padidinimas, erdvinis vaizdas) bei lanksčių instrumentų galima tiksliau operuoti mažajame dubenyje, ir daliai ligonių, kuriems priešingu atveju būtų visam gyvenimui suformuojama dirbtinė išangė (stoma) pilvo srityje, išsaugoti virškinamojo trakto vientisumą“, – robotinių operacijų pranašumus aiškino KUL Chirurgijos departamento vadovas.

Robotinės technologijos chirurgijoje esminiai bruožai: puikus operacinio lauko vaizdas, kuris yra erdvinis bei turi ypač gerą raišką; robotiniai instrumentai, kurie valdomi nuotoliniu būdu iš valdymo konsolės, yra artikuliuoti ir todėl įgalina kokybiškiau nei kitais būdais atlikti operacijas mažose erdvėse; robotinių instrumentų valdymo tikslumas yra ypatingas, nes sumažinama bet kokia galima rankų judesio įtaka pagrindiniam judesiui atlikti.

„Klaipėdos universitetinė ligoninė – viena pažangiausių ir moderniausių gydymo įstaigų Lietuvoje. Pirmieji Baltijos šalyse pradėjome ir puikiai įsisavinome robotinę chirurgiją, kuri jau sėkmingai pritaikyta ir COVID-19 paciento gydymui. Šiandien Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau atlikta apie 100 robotinių operacijų dėl storosios žarnos vėžio. Iš viso robotinių operacijų (pilvo, urologijos ir ginekologijos srityse) skaičius sieks 500“, – sakė ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis.