Klaipėdos pilies bokšto statybų nežadama stabdyti

Pilies bokšto projektą kuruojantis Klaipėdos savivaldybės vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas patvirtino, kad šiuo metu koreguojamas statinio techninis projektas.

Nuspręsta storinti sienas, kad bokštas būtų stabilus.

Toks sprendimas priimtas, kai rangovas su Kauno pilies bokšto ekspertais ir kitais specialistais įvertino Klaipėdos pilies bokšto stabilumą ir nusprendė, kad reikia storinti plytų sieną nuo pusės iki vienos plytos.

Bokšto statybų kaina preliminariai pabrangtų apie 200 tūkst. eurų.

Nors vieni žiemą ilsisi, bokšto statybų nežadame stabdyti ir labai tikimės, kad orai bus palankūs ir leis tęsti darbą.

„Šiandien darbai vyksta pagal planą, į vietą jau atgabenta 55 tūkst. plytų, jos yra rankų darbo, gaminamos ir vežamos iš Latvijos. Kita plytų dalis bus gauta pavasarį, kadangi žiemos sezono metu jų gamyba nutraukiama. Nors vieni žiemą ilsisi, bokšto statybų nežadame stabdyti ir labai tikimės, kad orai bus palankūs ir leis tęsti darbą“, – dienraščiui pasakojo bokštą statančios bendrovės „Pamario restauratorius“  vadovas Aldas Kliukas.

Uostamiestyje atkuriamas pilies bokštas turėtų būti 47 m aukščio.

Atkurtas bokšto siluetas, formos ir tūris, plienines konstrukcijas laikantis karkasas, kuris atkartos pilies bokšto kontūrus (bokšte numatyta įrengti apžvalgos aikštelę, laiptus ir liftą).

Remiantis archeologiniais, istoriniais, architektūriniais, konstrukciniais tyrimais, bus atkurtas istorinis eksterjeras.

Bokštas iškilo ant istorinio bokšto pamatų.

Anksčiau čia stovėjęs šešiaaukštis pilies bokštas Klaipėdos piliavietėje buvo pastatytas 1546 m.

Jis laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje.

Tuomet tai buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje.

15 m skersmens bokštas turėjo rūsį, kuris atliko ir kalėjimo funkciją.

XVIII a. antroje pusėje Klaipėdos pilis buvo apleista ir pamažu nyko, o XIX a. pabaigoje galiausiai buvo nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.