Surengs šventę

Piliavietės vidinis kiemas šiomis dienomis atsikratė statybininkų vagonėlių ir tvorų. 45 m aukščio bokštas dabar atrodo puikiai.

Jau šį vakarą klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės stebėti pilies bokšto pristatymo šventę. Per porą valandų buvo rezervuotos visos vietos stebėti renginį bokšto viduje.

Visi kiti turės galimybę grožėtis išskirtiniu reginiu pilies kieme arba internetu neišeidami iš namų. Meninė programa bus kartojama du kartus 19 ir 20 val.

Renginį režisavę kūrėjai pakvietė chorą „Cantare“, vertikalaus šokio šokėją Ingą Briazkalovaitę su mokinėmis bei styginių kvartetą „Acromanija“.

Žadama, kad muzika, balsai ir judesys susilies į vieną visumą, sukurdami gyvą miesto istorijos paveikslą.

Sovietmečiu pilies vietoje veikė uosto įmonė, o perdavus šią teritoriją muziejui, čia teko nugriauti 18 menkaverčių pastatų.

Taps traukos centru

Klaipėdos meras A. Vaitkus džiaugėsi, kad pirmoji mintis nieko nedaryti buvusios pilies vietoje transformavosi į ketinimą atstatyti bokštą, ir dabar mes galima grožėtis jo vaizdu.

Dar vienas merą džiuginantis dalykas – planuota bokšto atstatymo kaina nuo 6 mln. eurų sumažėjo iki beveik 4,5 mln.

„Net tie, kas buvo labai skeptiški šio projekto atžvilgiu, dabar, vaikščiodami Turgaus gatve, pripažįsta, kad vaizdas – nuostabus. Neabejoju, kad šis objektas taps didžiuliu traukos objektu. Turime ambiciją atstatyti visą pilį, šiam darbui sukurta darbo grupė. Šiuo metu prašau savivaldybės administracijos darbuotojus sukurti ne tik planą, bet ir darbų grafiką su konkrečiais terminais. Jei nerasime Antrojo pasaulinio karo bombų ar Napoleono žiedo su briliantu, tikiu, kad šis planas gali būti sparčiai įgyvendintas. Aišku, tam reikės lėšų, gaila, kad vyriausybės taip greitai keičiasi. Tikiuosi, kad su šia Vyriausybe mes rasime sutarimą“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Dr. J. Genys matė pilies atkūrimą nuo pat pirmųjų žingsnių. Pasak profesoriaus, atrasdamas savo prarastus labai svarbius ženklus, miestas deklaruoja, kad Klaipėdos istorija mums – vertybė.

Įveikė daugybę iššūkių

Architektas A. Stripinis pasakojo, kad projektavimui turėjo naudos didžiulis kiekis archeologų bei istorikų pateiktos medžiagos.

Faktas, kad nauji aukšti pastatai netoli pilies šiek tiek keičia jos kontekstą, bet su bokštu miestas atrodo kitaip, nei iki šiol.

A. Kliukas prisipažino, kad pilies bokšto statyba buvo pirmas toks objektas. Įmonės „Pamario restauratorius“ vadovas tik prieš kelias dienas perleido savo pareigas pavaldiniui, mat pats sau ir darbuotojams buvo garsiai pasakęs – kai baigs bokšto statybą, direktoriaus pareigų atsisakys.

Dabar A. Kliukas turėtų būti vadinamas „Pamario restauratoriaus“ savininku, tai reiškia, kad jis patars bei prižiūrės darbus, bet vadovaus įmonei Nerijus Šiaulys.

Pirmas iššūkis statant bokštą buvo pasirinkti plytas. Jos turėjo būti tokių pat matmenų, kaip ir autentiškojo. Pasirinktos rankų darbo plytos, impregnuotos apsaugant nuo drėgmės su pusšimčio metų garantija, vėliau jas gali tekti impregnuoti dar kartą.

Apvalų pastatą nebuvo lengva mūryti, matininkas kiekvieną savaitę tikrino, ar nėra nuokrypio. Bokštą mūrijo trys aukščiausios kvalifikacijos mūrininkai.

Antru iššūkiu tapo stogo danga. Bebro uodega vadinama čerpių forma pasirinkta todėl, kad archeologas dr. Vladas Žulkus būtent tokių buvo radęs šioje vietoje.

Tokios čerpės dengia viena kitą, bet kuo aukščiau, tuo stogo konstrukcijos diametras mažėja, o čerpės pasišiaušia, todėl kiekvieną jų teko šlifuoti iki milimetrinio tikslumo. Kiekviena čerpė pritvirtinta specialiais metaliniais laikikliais, o viršutinėje dalyje dar ir priklijuotos.

Trečiuoju iššūkiu tapo metalo konstrukcijos, kurias sumontuoti reikėjo itin didelio tikslumo.

Laukia ypatingas konkursas

„Viskas pavyko. Neturėjome su kuo pasitarti, tik patys su savimi“, – nedaugžodžiaudamas atskleidė A. Kliukas.

Vakar pilies bokšte apsilankė ir visas būrys ugniagesių gelbėtojų. Jie turėjo susipažinti su nauju objektu ir įvertinti galimybę privažiuoti prie jo, būdus evakuoti žmones, jei toks poreikis kiltų.

Kol kas muziejininkai nežino, kada galės į bokštą įsileisti lankytojus, mat jis dar neįveiklintas, netrukus turėtų įvykti bokšto vidaus apipavidalinimo konkursas.

Pirmajame aukšte dabar rodomi senieji pilies piešiniai, graviūros, planai.

Vertingiausia – vaizdai pro langus. Jie keičiasi palypėjus kiekvieną aukštą, o aukščiausioje bokšto vietoje miestas atsiskleidžia nematytais rakursais.

Meras prasitarė, kad lankytojus ketinama įleisti ir anksčiau nei bus parengta bokšto ekspozicija.