Ieškojo reginių, o ne alaus

"Klaipėda nėra kurortas, ji nėra sostinė. Analizuodami, kas yra Klaipėda, atradome pačius vertingiausius jos bruožus. Mes gyvename uostamiestyje. Tačiau mes turime Danės upės promenadą. Uostamiestis tai yra ir Pilies uostelis, kuris gražėja kiekvienais metais, tai ir senamiestis, į kurį mes šiais metais pakvietėme pasivaikščioti. Tai yra visa tai, kas galėtų tilpti žodyje "Rivjera". Aš džiaugiuosi, kad šventė pavyko, didžiuojuosi komanda, kuri realizavo savo sumanymus. Tačiau didžiausia padėka turėtų būti šventės svečiams. Tik nuo jų priklauso, ar šventė pasiseka ar ne", – akcentavo viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys.

Panašu, kad šventės organizatorių siekis pakelti Jūros šventės renginių kartelę pavyko.

Šį kartą lankytojai labiau ieškojo ne pigesnio alaus, o išties įspūdingų reginių.

Į mugę traukė minios

Skaičiuojama, kad šiais metais Jūros šventės renginius aplankė kone penktadalis milijono žmonių.

Uostamiesčio viešbučiuose laisvų vietų šeštadienio vakarą jau nebuvo įmanoma rasti.

Net aplink miestą įsikūrusios kaimo turizmo sodybos buvo užsakytos visam savaitgaliui.

Į šių metų mugę uostamiestyje suvažiavo 700 prekybininkų.

Nors prekybos vietos brangtelėjo 17 proc., tačiau įvairiausiais gaminiais ir dirbiniais prekiaujantys prekeiviai nepabūgo nuo 92 iki 360 eurų atsiėjusios prekybos vietos.

Tiesa, prekių kainos taip pat buvo aukštokos, bet kasmečio pirkėjų antplūdžio mugė vis tiek sulaukė.

"Per trejus metus Jūros šventė labai pasikeitė. Mes stengsimės, kad kiekviena publika rastų sau artimų dalykų. Norėtume labiau atsigręžti į senamiestį, tai ir bandėme šiemet padaryti. Negaliu atsidžiaugti Teatro aikštėje vykusių renginių lankytojais. Nė vienas baldas, nė viena pagalvėlė nenukentėjo. Atsitiko priešingai. Šeštadienio vakarą į čia vykusį koncertą žmonės atsinešė savo krėslus", – juokėsi R.Žiubrys.

Laivai atvėrė duris

Šių metų Jūros šventės renginių programoje buvo galima aptikti itin daug veiksmo ant vandens ar šalia vandens.

Danės upėje kurėnai ir burvaltės papuošė vieną pagrindinių Jūros šventės renginių – tradicinių ir istorinių laivų paradą "Dangės flotilė", kurį Lietuvos jūrų muziejus organizuoja jau penktą kartą.

Šeštadienį žiūrovų akis traukė čia pat prie Buriuotojų krantinės šalia Biržos tilto įsikūrusi vikingų stovykla, kur veikė kūrybinės dirbtuvės.

Jūros šventės metu lankytojai grožėjosi jūrų gražuolių vardą pelniusiais burlaiviais.

Kaliningrado akademijos mokomasis burlaivis "Kruzenshtern" įsikūrė Kruizinių laivų terminale.

Antras didžiausias burlaivis pasaulyje, kuris pastatytas 1920 m. Vokietijoje, buvo atviras kiekvienam lankytojui.

Antplūdžio sulaukė ir iš Lenkijos, Vokietijos, Suomijos atplaukę senieji burlaiviai "Bryza H", "Roald Amundsen", "Joana Saturna", "Baltic star".

Kvietė arčiau vandens

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas akcentavo tai, kad šiemet miestas šventė ne tik prie vandens, bet ir ant vandens.

"Kuo šventėje daugiau jūrinių akcentų, tuo ji labiau atliepia savo dvasią. O tokių akcentų šiemet buvo daug. Man smagu, kad daugybė renginių vyko ne tik prie, bet ir ant vandens. O visa tai teikia jūrinės dvasios. Smagu, kad Jūros šventėje matau daug jaunų žmonių, sugebančių švęsti išradingai ir atsakingai. Tai reiškia, kad Jūros šventė jaunėja", – kalbėjo Klaipėdos meras.

V.Grubliauskas apgailestavo dėl kelių apmaudžių techninių trukdžių.

"Niekada nebūna tokios šventės, kad viskas pavyktų šimtu procentų. Tačiau aš kviečiau ieškoti šventės šventėje, kurti šventę ir šventes švęsti. Gal kam ir kėlė klausimų Rivjeros įvaizdis, tačiau tas kelias dienas atvykusieji į Klaipėdą pasijuto lyg atostogose ir išsiveš pačius geriausius įspūdžius. Beje, buvome pamylėti aukščiausiųjų jėgų, kalbant apie orą", – džiaugėsi V.Grubliauskas.

Susirinko tūkstančiai klausytojų

Šventės organizatoriai pripažįsta, kad kai kuriuose renginiuose pasitaikė keletas ne itin reikšmingų techninių incidentų, tačiau organizatoriai juos sugebėjo operatyviai išspręsti.

Dar penktadienio vakarą kai kuriems žiūrovams emocijų kėlė techninės kliūtys startuojant šokančiam šviesų fontanui. Dalis įrenginių nesuveikė, nes sugedo elektrą tiekęs kabelis.

Tačiau vėlesni fontano pasirodymai vyko be sutrikimų.

Kai kurių žiūrovų nuomonę, kad "Eurovizijos" konkurso nugalėtojo Manso Zelmerlowo koncerto garsą užgožė šalia esančių atrakcionų garsai, organizatoriai išgirdo, ir šeštadieninis koncertas vyko sklandžiai.

Į Kruizinių laivų terminalą penktadienį buvo susirinkusi itin didelė žmonių minia.

Tiltas vis dėlto pakilo

Sekmadienį rūpesčių sukėlė įstrigęs Pilies tiltas. Turėjęs pakilti 9 val. ryte, tiltas pakilo tik 11 val. 30 min. Paaiškėjo, kad sugedo tilto pakėlimo mechanizmo automatika.

Tiltą prižiūrinčios įmonės "Viadukas" direktorius Gediminas Juozas Marinskas aiškino, kad įmonė Pilies tilto rekonstrukcijos metu atliko tik statybinių darbų dalį, automatika ir hidraulika rūpinosi generalinio rangovo subrangovai.

"Kas ten blogai padaryta, sunku pasakyti. Mes visuomet vargstame su tilto mechanizmų automatika", – aiškino G.J.Marinskas.

Įmonės "Viadukas" atstovai ketina pirmadienį kreiptis į Klaipėdos savivaldybę ir prašys, kad būtų iškviesti rekonstrukciją vykdę subrangovai.

"Mes prašysime, kad tiltą mums leistų pakelti bent du kartus per mėnesį. Mechanizmas turi pasitepti, jei yra oro, jis bekeliant turi išsivaikščioti. Hidraulika turi dirbti. Vokiečiai, statydami pakėlimo mechanizmą, akcentavo, kad įrenginiai turi dirbti nuolat", – aiškino G.J.Marinskas.

Naktiniai šuoliai nuo tilto

Jūros šventės metu į gatves buvo išsiųsta patruliuoti net 200 pareigūnų.

Apibendrindamas šventinių renginių įvykius, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Andrius Leliuga tikino, kad šventė praėjo ramiai.

Be aštuonių pranešimų apie kišenvagius į policijos komisariatą buvo nugabenti 32 Administracinių teisės pažeidimų protokolų nusipelnę asmenys.

Įkliuvo septyni girti nepilnamečiai bei 5 girti automobilių vairuotojai.

Ne tik policijai, bet Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams šventinėmis dienomis teko surašyti šimtus įspėjimų dėl neleistinoje vietoje paliktų automobilių.

Naktimis kleis kartus gelbėtojams ir policijai iš Danės teko krapštyti įkaušusius adrenalino mėgėjus.

Keli jaunuoliai pramogavo šokinėdami nuo Biržos tilto, o vieną besimėgaujantį vėsiu upės vandeniu teko prievarta traukti į krantą.

Pargabeno į krantą

Netikėtai gelbėtojų pagalbos prireikė kasmetės žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonijos dalyviams.

Sekmadienį prie Klaipėdos uosto vartų ties Pietiniu molu išsijungė laivo "Brizo" variklis.

Visus 12 keleivių pavyko sėkmingai perkelti į Pakrančių apsaugos laivą "Boomeranger", kuris buvo išsiųstas pargabenti keleivius į uostą.

Laivą "Brizo" su jame likusiu kapitonu į Klaipėdos uostą partempė kitas šios ceremonijos dalyvis – laivas "Laguna".

Eitynes lydėjo šypsenos

2009-aisiais Metų jūrininko vardą pelnęs žinomas jūrų kapitonas Sigitas Šileris pastebėjo, kad šių metų Jūros šventė buvo ypatinga, nes išsiskyrė nuoširdumu.

"Kažkoks baltų burių šviesumas širdyje liko. Nemačiau aš girtų žmonių šventėje. Nebuvo apsimetinėjimo, kad švenčiame šventę. O juk Jūros šventę švenčiame ne vieną dešimtmetį ir visokių jų buvo per tą laiką. Žiūrėdami į šventės atidarymo eitynes, kurių tradicija siekia dar 1970 metus, žmonės stovėjo ne susiraukę, o šypsodamiesi", – kalbėjo S.Šileris.

Kapitonas prisipažino, kad miesto gatvėse kiekvienas jūrininko uniformą dėvintis žmogus buvo sutiktas su ypatinga pagarba.

"Ir aš matau, kad jūrininkai didžiuojasi tuo, kas yra. Šis pasididžiavimo jausmas apima ir kitus. Šiandieną eidamas Danės krantine sutikau Jūrų muziejaus istoriką Romualdą Adomavičių, kuris pristatė senovinius kurėnus visuomenei. Tai jis mums visiems parodė, nuo ko viskas ir prasidėjo. Tokia ta mūsų jūrinės valstybės pradžia buvo. O dabar galime tik pastuksenti į kurėno bortą, palinkėdami, kad tai mums atneš laimę. Ir aš tuo tikiu", – prisipažino kapitonas.