Kaip ir praėjusiais metais, šiemet Uosto direkcijos dividendai valstybei siekia maždaug 19 milijonų eurų. Susisiekimo ministro įsakymu Uosto direkcijos pelno įmoka sudaro 75 proc. paskirstytinojo įmonės pelno.

„Klaipėdos uosto direkcija – ne išlaidų eilutė valstybės biudžete, o viena iš svarių jo atramų. Mūsų veiklos rezultatai kasmet virsta realia ir reikšminga grąža valstybei, o investicijos – ilgalaikiu indėliu į Lietuvos konkurencingumą, energetinį saugumą ir darnią plėtrą“, – sakė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai įstatymu patikėta administruoti valstybinę žemę, esančią uoste. Įmonės, veikiančios uosto teritorijoje, kasmet Uosto direkcijai moka žemės nuomos mokestį. Pagal 2024 metų duomenis, žemės nuomos pajamos sudarė apie 18 proc. pagrindinės Uosto direkcijos veiklos pajamų. Kita, didžioji dalis, įmonės pajamų – rinkliavos. Jos skaičiuojamos į Klaipėdos uostą atplaukusiems laivams, kuriuos uoste priima įmonės, vykdančios krovos, krovinių sandėliavimo, keleivių aptarnavimo, laivų remonto, gamybos ir kitas su uostu susijusias veiklas. Likusią dalį pajamų Uosto direkcija gauna iš komercinių veiklų. Iš viso per 2024-uosius Uosto direkcija įvykdė daugiau nei 220 komercinių užsakymų. Daugiausia tai transportavimo paslaugos, narų darbų užsakymai, krantinių nuomos bei švartavimo paslaugos, taip pat pagal užsakymą atlikti batimetriniai matavimai, taršos likvidavimo darbai ir kitos paslaugos. Iš viso pernai Uosto direkcijos pagrindinės veiklos pajamos siekė 60,3 mln. eurų ir, palyginti su 2023 metais, išaugo 3 proc.

Per 2024 metus Uosto direkcija uždirbo 25,3 mln. eurų grynojo pelno ir už praėjusius metus valstybei sumokėjo 18,98 mln. eurų dividendų. 2023 metais grynasis įmonės pelnas siekė 27,9 mln. eurų, į valstybės biudžetą buvo sumokėta 19,6 mln. eurų dividendų arba 70 proc. grynojo pelno siekianti suma.

Investicijos ne tik konkurencingumui didinti

Klaipėdos uostui valstybės keliami tikslai apima tiek ekonominius, tiek socialinius, saugumo ir aplinkosaugos uždavinius.

„Valstybė aiškiai įvardija, kad mūsų užduotis – saugios ir modernios uosto infrastruktūros plėtra, veiklos diversifikavimas, pajamų augimas iš komercinės veiklos, socialinė atsakomybė bei žaliasis virsmas. Šie lūkesčiai taip pat formuojami vadovaujantis specialiu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, uosto nuostatais ir Susisiekimo ministerijos lūkesčių laišku, – pabrėžė A. Latakas.

Uosto direkcijai įstatymu yra patikėta valdyti uosto infrastruktūrą: ją prižiūrėti, modernizuoti, vykdyti plėtrą. Į infrastruktūros vystymą, kitus projektus pernai įmonė investavo 43,6 mln. eurų. Tarp svarbiausių įgyvendintų projektų – investicijos Naujojoje Smiltynės perkėloje, laivybos saugumui Klaipėdos uoste užtikrinti pastatytas radaro bokštas Smiltynėje.

Per ateinančius ketverius metus Uosto direkcija planuoja investuoti 308 mln. eurų į modernią infrastruktūrą, stiprinančią šalies ekonomiką ir energetinį saugumą.

Be kasmet skiriamų investicijų į uosto krantinių modernizaciją, geležinkelio kelių remontą, laivybos kanalo gilinimą, Uosto direkcija 2025–2028 m. daug dėmesio skirs naujai ir visai šaliai svarbiai infrastruktūrai uoste kurti. Vienas svarbiausių artimiausių metų projektų – infrastruktūra jūrinės vėjo energijos projektams Smeltės pusiasalyje. Klaipėdos uostas taip pat rengiasi įgyvendinti vieną didžiausių projektų istorijoje – suformuoti ir įveiklinti naują 100 hektarų apimančią teritoriją pietinėje uosto dalyje. Nauja infrastruktūra Klaipėdos uoste kuriama ir kruizinei laivybai.

Pastaraisiais metais daug dėmesio tvarumo projektams skirianti Uosto direkcija investicijų tempų šioje srityje nemažins ir toliau. Jau kitąmet uoste bus švartuojami keltai, kuriems elektros energija bus tiekiama tiesiai nuo kranto, taip mažinant taršą ir triukšmą. Kitąmet Uosto direkcija taip pat planuoja įgyvendinti pirmąjį Baltijos šalyse žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo projektą. Skatinant vidaus vandens laivybos plėtrą, numatytos investicijos ir į Jurbarko uosto kūrimą.

Apskaičiuota, kad kiekvienas Uosto direkcijos investuotas euras pritraukia papildomai apie pusantro euro privataus kapitalo investicijų.

Dėmesys klaipėdiečių bendruomenėms

Uosto direkcija kasmet prisideda prie uostamiestyje vykstančių renginių, o ir pati įmonė yra daugelio jų iniciatorė bei organizatorė. Skaičiuojama, kad vien pernai įmonė įvairiems kultūros, jūriniams renginiams, jūrinių simbolių kūrimui bei kitoms iniciatyvoms skyrė apie 215 tūkst. eurų.

O šių metų pradžioje Klaipėdos uosto direkcija patvirtino paramos teikimo tvarką. Ja siekiama stiprinti socialinę atsakomybę ir partnerystę bei prisidėti prie gyventojų gerovės, skatinti bendruomenių iniciatyvas.

„Savo veikloje nesiekiame tik ekonominės naudos – stengiamės svariai prisidėti prie aplinkos apsaugos, tvarumo bei socialinės atsakomybės. Tuo keliu einame sąmoningai ir vis tvirčiau. Socialinė atsakomybė mums reiškia kur kas daugiau nei pavienes iniciatyvas – tai vertybinis pasirinkimas matyti platesnį kontekstą, rūpintis tuo, kas už mūsų tiesioginių ribų. Toks požiūris stiprina bendrystę ir padeda kurti aplinką, kurioje norisi gyventi“, – sakė A. Latakas.

Šiais metais gyventojų bendruomenių iniciatyvoms remti numatyta išskirstyti 30 tūkstančių eurų siekiančią sumą.

Šiemet parama jau skirta krepšinio aikštelei atnaujinti, renginiams, pažintinėms ekskursijoms – iniciatyvoms, kurios kviečia susiburti ir kurti gyvenamąją aplinką, kurioje norisi būti.

Pagal įmonės patvirtintas Paramos taisykles, prioritetas skiriamas bendruomenių, kurių artimoje aplinkoje Klaipėdos uostas vykdo arba vysto veiklą, vykdomiems socialiniams, meno, kultūriniams, sporto ar mokslo sričių projektams, kurie kuria ilgalaikę vertę.