Klaipėdos gatvėse tarsi minų lauke: šaligatvius nuklojo per žiemą susikaupusios šunų išmatos

Reidai – tik prevenciniai

„Aš pats turiu šunį ir man visiškai nepatinka, kai, eidamas surinkti jo išmatų, įminu į dar penkias krūveles“, – atviravo Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Šią ir kitą savaitę Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai akyliau stebi keturkojų šeimininkus.

„Pradėjome reidus ten, kur dažniausiai vedžiojami šunys ir kur sulaukiame daugiausia skundų“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Viešosios tvarkos specialistai kol kas šunų šeimininkus daugiausia apdalija maišeliais ir suteikia informacijos.

Už paliktus augintinio ekskrementus gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų. Jei pažeidimas kartojasi – iki 230 eurų.

Tačiau nubausti šuns šeimininką ne taip paprasta.

„Mes turime patys pamatyti, kaip šuo atliko gamtinius reikalus, o šeimininkas nesurinko. Bet nepamenu atvejo, kad tikrintojo akivaizdoje žmogus paliktų savo šuns išmatas“, – pripažino L.Lapinskas.

Kitas būdas nubausti netvarkingą šeimininką – procesą nufilmuoti.

„Aišku, jei pavyks tą žmogų identifikuoti. Yra buvę, kad gyventojai pateikia medžiagą, bet kas vedžiojo šunį, nustatyti neįmanoma“, – sakė L.Lapinskas.

Užtenka įspėti

Paprasčiau būna, kai tingų šeimininką pastebi kaimynai. Sulaukę žodinių pranešimų, savivaldybės darbuotojai įspėja ekskrementų nesurenkančius klaipėdiečius.

„Dažniausiai tokie pranešimai nebesikartoja, matyt, žodiniai įspėjimai veikia“, – svarstė L.Lapinskas.

Šiemet gyvūnus netinkamai prižiūrintiems klaipėdiečiams skirta iki dešimties baudų.

Tačiau beveik visos jos – ne už šaligatvių teršimą, o už kitus pažeidimus.

Pernai baudų statistika pavasarinio šaligatvių vaizdo taip pat neatspindėjo. Iš 37 su naminiais gyvūnais susijusių baudų toli gražu ne visos buvo skirtos šunų šeimininkams.

„Žmonės turėtų patys suprasti, kad nėra malonu įlipti į gyvūno paliktą „torčiuką“, – teigė L.Lapinskas.

Vargas valytojams

Šunų išmatos erzina ne tik į jas įlipančius klaipėdiečius, bet ir kiemsargius.

„Kiekvieną pavasarį atsiveria ši problema“, – atsiduso Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Remiantis beveik dešimties metų senumo statistika, savivaldybėje skaičiuojama, kad klaipėdiečiai turi daugiau nei 50 tūkst. augintinių. Tiesa į šį skaičių patenka ir katės, tad kiek tiksliai konteinerių reikia šunų augintojams, įvertinti sunku.

Šiuo metu mieste jų yra daugiau nei šimtas.

„Turime ir šešias šunų vedžiojimo aikšteles, prie kiekvienos jų įrengta dar po porą konteinerių. Kitus statome pagal gyventojų prašymus arba mėgstamiausiose pasivaikščiojimų su šuniukais vietose“, – paaiškino I.Šakalienė.

Kad klaipėdiečiai uoliau rinktų savo augintinių išmatas, savivaldybė žada dar daugiau specialių konteinerių.

„Gauname signalų, kad kai kur po vieną yra per mažai. Gal šiemet pavyks nusipirkti dar. Reikia sukurti infrastruktūrą, kad tokios taršos būtų kuo mažiau“, – teigė I.Šakalienė.

Primenama, kad šunų ekskrementus jau kurį laiką galima drąsiai mesti ir į mišrių atliekų konteinerius.

„Bet kokiu atveju geriau, kai atsiduria šiukšliadėžėje nei ant pėsčiųjų tako ar žolyno“, – tvirtino I.Šakalienė.

Per daug šiukšliadėžių

O štai Rumpiškės gatvės rajono gyventojai klausia, ar pas juos specialių šiukšliadėžių nėra per daug.

Beveik 4 hektarų naujai sutvarkytoje teritorijoje išdygo daugiau nei 40 šunų ekskrementams skirtų talpyklių.

„Praktiškai prie kiekvienos įprastos šiukšliadėžės“, – patvirtino Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Inga Kubilienė.

Ji tikino, kad niekas neskaičiavo, kiek minėtame rajone yra šunų. Projektuotojai keistoką sprendimą argumentavo paprastai.

Tiesiog nusprendė statyti po dvi šiukšliadėžes – mišrioms atliekoms ir šunų.

I.Kubilienė spėja, kad šiukšliadėžių perteklius projekte nepastebėtas dėl svarbesnių klausimų – pėsčiųjų, dviračių takų ar stovėjimo aikštelių. Tačiau baigiant darbus tai ėmė badyti akis ir patiems savivaldybės darbuotojams.

„Galbūt reikės pamažinti. Jei baigus įgyvendinti projektą iš tikrųjų paaiškės, kad jų – per daug, galėsime perkelti į kitą rajoną, kur jos reikalingesnės“, – svarstė I.Kubilienė.