Klaipėdoje paminklo A. Brazauskui nereikėtų?

Idėja kilo Kaune

Praėjusią savaitę Kauno miesto taryba pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies prezidentui A. Brazauskui.

Šį pasiūlymą iškėlė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Mero iniciatyva sulaukė kritikos tiek iš Seimo, tiek iš Vyriausybės, o Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad prieš įamžinant tokias politines asmenybes, reikia turėti aiškią strategiją.

A. Brazauskas ėjo Lietuvos prezidento pareigas 1993–1998 m. Jis buvo pirmasis tiesiogiai išrinktas šalies vadovas.

Komisija sulaukė prašymo

Panašu, jog paminklo A. Brazauskui nenorėtų ne tik dalis valdžios atstovų, bet ir paprastų piliečių.

„Elta“ rašė, jog desovietizacijos komisiją ir Lietuvos gyventojų genocido bei rezistencijos tyrimų centrą pasiekė gyventojo laiškas, kuriuo prašoma įvertinti „A. Brazausko veiklą okupuotoje Lietuvoje veikusioje komunistų partijoje“.

Į institucijas kreipęsis asmuo pažymėjo, kad A. Brazausko sekretoriavimo komunistų partijos Centriniame komitete metu buvo persekiojami ir terorizuojami okupuotos Lietuvos piliečiai.

„Todėl, kaip teigiama gyventojo kreipimesi, A. Brazausko pergalė demokratiniuose prezidento rinkimuose neatperka jo ankstesnės nusikalstamos veiklos, veikiant Lietuvos komunistų partijoje“, – rašė „Elta“.

A. Brazauskas nebuvo Lietuvos priešas.

Komunistų buvo daug

Klaipėdietis politikas, psichologas ir rašytojas Vytautas Čepas mano, jei kauniečiai nori to paminklo ir taryba tam pritarė, tegul stato.

„Klaipėdoje kažin, ar tokio paminklo reikėtų, yra kitų pagerbimo formų. Tačiau įamžinti jį kaip prezidentą gal ir vertėtų. Jis vis dėlto buvo šalies vadovas, išrinktas žmonių. Kaip bebūtų, A. Brazauskas nebuvo Lietuvos priešas. Daug yra buvusių komunistų, bet reikia vertinti, ką tas žmogus padarė. O šiaip tai mes visi esame nusidėję Lietuvai“, – dėstė klaipėdietis.

Anot V. Čepo, šis klausimas dabar yra pernelyg sureikšmintas. Tačiau, kalbant apie vieno ar kito asmens įamžinimą, turi praeiti tam tikras laikas.

„Man teko su A. Brazausku ne kartą bendrauti ir Klaipėdoje, ir Maskvoje, ir Vilniuje. Kai buvau Klaipėdos miesto tarybos pirmininku, jis buvo tuometės premjerės Kazimiros Prunskienės pavaduotojas. Buvo labai kvalifikuotas, jis palaikė Klaipėdos universiteto steigimą. K. Prunskienei jis patarė, kad pritartų steigimui, ir dokumentai buvo pasirašyti“, – prisiminė V. Čepas.

Daug ką reikėtų įamžinti

Klaipėdiečio manymu, uostamiestyje ir be A. Brazausko yra nemažai iškilių vietinių asmenybių, kurios nepelnytai pamirštos ir vertos didesnės pagarbos.

„Jaunimas dabar mažai žino net apie 30 metų senumo įvykius. Įamžinti daug ką vertėtų, bet reikėtų pagalvoti apie laiką, vietą ir formą. Kodėl neįamžiname legendinio aktoriaus Vytauto Paukštės? Kodėl neįamžiname režisieriaus Povilo Gaidžio atminimo? Juk tai žmonės, kurie buvo šviesuliai visą sovietmetį, jie kėlė mūsų dvasią, neleido visiškai sulįsti į alaus bokalą. Tokių asmenybių buvo ir daugiau, tai buvo žmonės, kurie formavo klaipėdiečių mentalitetą“, – kalbėjo V. Čepas.

Jo teigimu, labai nenusidėtume, kokia nors forma įamžindami ir A. Brazausko atminimą, juolab kiek Lietuvoje stovi paminklų karaliams ar kunigaikščiams, kurie šiandien, ko gero, būtų teisiami dėl padarytų nusikaltimų.

„Laikas keičia istorijos sampratą. Atsisakykime kunigaikščių Vytauto, Gedimino, visų didikų, kurie vienas kitą nuodijo ir žudė, ir kas liks? Istorine prasme ir taip esame skurdoki. Tad įamžinti tam tikrus asmenis reikia atsargiai ir reikėtų tai daryti su tam tikra pagarba“, – įsitikinęs V. Čepas.