Šiandien bus pašventintas Klaipėdoje esantis daugiabutis namas, kurio renovacija kainavo brangiausiai mieste. Tačiau kiti klaipėdiečiai renovuoti savo namų neskuba. Pagrindinės priežastys – nesutarimai tarp kaimynų ir per maža valstybės parama.

Dalyvauja ir namų valdos

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos padalinio vyriausiasis specialistas Eugenijus Šimonis tvirtino, jog dabar tik prasideda laikas, kada žmonės pradeda galvoti apie būstų renovaciją.

Pasinaudodami naująja renovacijos programa "Jessica", daugiabučius namus atnaujinti apsisprendė dvi bendrijos. Viena atliks darbų už beveik 2 mln., kita – 300 tūkst. litų. Jos šiltins namų sienas, remontuos stogus, atnaujins šildymo sistemas.

E.Šimonio teigimu, naująja programa domėjosi ir dar kelios bendrijos. Ja pasinaudodama du namus ketina atnaujinti bendrovė "Vitės valdos".

"Klaipėdoje bendrijų ar namų valdų, kurios skubėtų renovuoti namus, nėra daug, bet situacija ne pati prasčiausia. Klaipėdos rajone tokių nėra nė vieno", – teigė vyriausiasis specialistas.

Žada didesnę paramą

E.Šimonio žodžiais, priežasčių, kodėl žmonės neskuba renovuoti, yra daug. Viena jų – ekonominis sunkmetis.

"Penkios bendrijos buvo įrašytos į eilę gauti paramą, bet renovacijos atsisakė dėl gyventojų nesutarimų, nes kai kurie jų neteko darbo", – komentavo vyriausiasis specialistas.

Anot E.Šimonio, dalis gyventojų atnaujinti būstų neskuba, nes mano, kad valstybė nusileis ir padidins paramą, kuri prasidėjus sunkmečiui buvo sumažinta. Vyriausybė yra patvirtinusi naują programą, kur numatoma didesnė valstybės parama namų renovacijai. Jai dar turi pritarti Seimas.

Šventins namą

Dalyvauti senojoje programoje buvo užsirašiusios 66 uostamiesčio daugiabučių namų savininkų bendrijos. Iš jų dalis atsisakė. Tęsti darbus planuoja ar tęsia apie 60.

25 bendrijos Klaipėdoje yra baigusios darbus, kuriuos buvo numačiusios. Anot E.Šimonio, dalis jų galvoja tęsti, dalis – ne. Visiškai renovuotų namų Klaipėdoje šiuo metu yra 12.

"Yra nemažai namų, kuriuose baigta renovacija, bet jie dar nėra pripažinti tinkamais naudoti. Tokių pastatų uostamiestyje yra 5–6. Dar kelių bendrijų darbai artėja prie pabaigos, bet jos yra įstrigusios teismuose su rangovais", – teigė E.Šimonis.

Praėjusią savaitę tinkamu naudoti pripažintas I.Simonaitytės gatvės 3 namas, kurį administruoja bendrija "Austėja". Tai didžiausias renovacijos projektas, įgyvendintas Klaipėdoje, ir vienas didžiausių Lietuvoje.

Darbų atlikta už daugiau nei 3 mln. litų. Devynaukščiame name yra 165 butai. Šiandien 17 val. darbų pabaigtuvių proga šis namas bus pašventintas.

Iš viso Klaipėdoje daugiabučių namų atnaujinimo darbų yra atlikta už maždaug 36 mln. litų. Iš jų valstybės parama siekia 16 mln. litų.

Atsiperka per 30 metų

E.Šimonio teigimu, sunku pasakyti, per kiek laiko atsiperka renovacijos investicijos. Tai priklauso nuo namo, šilumos kainos. Tai gali būti ir per 15–20, ir per 30 metų.

"Kuo šilumos kaina didesnė, tuo trumpesnis atsipirkimo laikas", – pabrėžė vyriausiasis specialistas.

Anot jo, žiemą renovuotuose namuose šilumos suvartojama 60–70 proc. mažiau.

"Ekonominis efektas didelis. Svarbiausia, kad renovuoti namą norėtų dauguma, o ne 51–54 proc. butų savininkų. Pastaraisiais atvejais abi pusės gyventojus norės palenkti į savo pusę. Gali atsirasti tokių, kurie šiandien renovacijai pritaria, o vėliau apsigalvos. Tuomet ir pirmininkams sunku, ir mes raštais esame užverčiami. Tada, kai renovacijai pritaria 70 proc. savininkų, problemų nekyla", – aiškino specialistas.

Pagal naująją renovacijos programą asmenims, kurie gauna kompensacijas už šildymą, valstybė kompensuoja iki 100 proc. išlaidų.