Vaikai irgi padeda

A. Petreikis šiuo metu studijuoja paramediko specialybę Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre.

Vyras turi žmoną ir vaikus, kurie puikiai žino apie jo pomėgį puoselėti, gražinti ir tvarkyti mylimą uostamiestį, kuriame gimė ir užaugo.

„Šį dalyką darau apie dešimt metų. Mašinoje visada turiu šiukšlių maišų, pirštines. Kol kas renku visas šiukšles, išskyrus stiklą, kadangi buvau ir į pirštą įsipjovęs, o prieš mėnesį – ir koją susižeidęs. Kartais mano vaikai išeina į kiemą su draugais, mato, kad tėtis renka šiukšles, tad ateina padėti susitvarkyti. Tada turiu garsiai pasakyti, kad stiklo nerinktų, nes gali susižeisti“, – apie savo kasdienybę pasakojo pašnekovas.

Pasak A. Petreikio, nors iniciatyvą rinkti šiukšles jis puoselėjo ne vienerius metus, neseniai nusprendė šia veikla pasidalinti ir socialiniame tinkle „TikTok“.

Savo paskyroje, pavadintoje „EcoKarma“, šiuo metu jis turi beveik 2 tūkst. sekėjų.

Klaipėdietis viliasi, kad savo veikla paskatins ir kitus žmones atsakingiau žiūrėti į aplinką, kurioje gyvena, ir nebijoti patiems imtis veiksmų, kad ji taptų patrauklesnė gyventi.

Prisikrauti penkias priekabas

A. Petreikis taip pat pasidalijo, kokių radinių aptiko tvarkydamas įvairias Klaipėdos vietas.

„Buvau radęs telefoną, matyti, kad buvo išmestas specialiai, nes nebuvo kortelės. Būna ir netikėtų, nemalonių radinių – prieš kelias savaites buvau radęs suirusio paukščio lavoną, bet tas paukštis buvo tokio dydžio, kad pamaniau, jog ten buvo erelis ar didelis varnas. O šiaip keisti ne radiniai, o vietos, kurios būna itin užterštos. Vienoje vietoje radau tiek šiukšlių, kad galėjau drąsiai penkias priekabas prisikrauti, Ten buvo ir maišų su šiukšlėmis, stiklo, buitinių atliekų. Yra toks takelis, kuriuo žmonės vaikšto kiekvieną dieną. Tad ten kas antrą dieną važiuodavau rinkti šiukšlių ir atvažiavęs pamatydavau vieną ar du naujus maišelius“, – pasakojo klaipėdietis.

Dažniausiai vyras tvarkosi vienas, kartais jam padeda ir šeimos nariai.

„Tvarkausi vienas, nes žmona būna su vaikais. Neliepiu, neprašau, kad jie tai darytų. Jeigu pamatau, kad vienas susitvarkau, tai jie tiesiog pabūna mašinoje. Arba eina kur nors pasivaikščioti, o aš surenku šiukšles. Neseniai atliekas pirmą kartą pridaviau į sąvartyną. Važiuodamas pro mišką radau automobilių dalių ir dvi padangas. Susimečiau viską į mašiną ir nuvažiavau į Priekulę. Ten dvi padangas paėmė nemokamai, o paskui pasiūlė važiuoti į Dumpių sąvartyną, nes automobilio plastiką ne visur priima. Tad ten nuvažiavau ir dar už tai ir susimokėjau. Tonos kaina – 150 eurų, iš viso buvo 20 kilogramų, tad kaina buvo juokinga – 2,32 euro. Nesuprantu, kodėl žmonės automobilių dalis išmeta miške“, – stebėjosi vyriškis.

Pokyčiai: laisvalaikiu klaipėdietis uždažo grafičiais išterliotas uostamiesčio pastatų sienas. Klaipėdoje jau uždažytos sienos, esančios Turgaus ir Pasiuntinių gatvėse. / Asmeninio archyvo nuotr.

Klaipėda – švarus miestas

Šįmet A. Petreikis kartu su komanda bičiulių vieną švarinimo akciją surengė ir Dercekliuose. Ten surinko itin daug šiukšlių.

„Bendromis jėgomis susitvarkėme. Norėjau tą dalyką padaryti ir Klaipėdoje, bet, kai pasivaikščiojau po miškus, link pajūrio, aplink „Kar Kar“ parką, pamačiau, kad Klaipėda yra net labai švarus miestas. Bet centre, pavyzdžiui, prie piliavietės, praėjus garažus, įlindus kur nors toliau nuo pagrindinės gatvės, yra ruoželių, kuriuose žolė nenupjauta. Yra ir tokių vietų, kur benamiai prieš 15 metų susirinkdavo ir gerdavo, tad tos vietos iki šiol pilnos šiukšlių“, – sakė A. Petreikis.

Klaipėdietis taip pat pasakojo, kad pradėjus šią iniciatyvą, buvo minčių fiksuoti, kiek ir kokių šiukšlių surenka kiekvieno pasivaikščiojimo metu. Tačiau pamatęs, kad galima pririnkti pilną automobilį šiukšlių tiesiog per valandą, nusprendė to nedaryti.

„Iš pradžių buvo idėja skaičiuoti šiukšles. Paskui pamačiau, kad nelogiška eiti, rinkti ir skaičiuoti. Dabar to nebedarau, tiesiog važiuoju maršrutais ir renku. Taip pat bandysiu eiti nuo Klaipėdos molo iki Latvijos sienos, palei pajūrį, ir ten rinkti šiukšles. Tuo metu galbūt surengsiu ir tiesioginę transliaciją“, – apie planus pasakojo A. Petreikis.

Šį dalyką darau apie dešimt metų.

Ką pasakyti pareigūnams?

A. Petreikis užsiima ir kita itin svarbia veikla, už kurią neima iš klaipėdiečių ar institucijų jokio atlygio. Jis uždažo grafičiais užpaišytas įvairių pastatų sienas.

Klaipėdoje jis uždažė Turgaus g. 9, 11, 15, Pasiuntinių g. 3 ir kitų namų sienas.

„Dabar Klaipėdoje uždažau ir vandalų grafičius, vadinamuosius tagus. Tie, kurie yra gražūs, matyti, kad įdėta darbo, niekam nebado akių, jų neliečiu. O tie, kurie nupiešti tarsi pribėgus, lyg tuos piešėjus kažkas po minutės gaudytų, tai tokių nesuprantu. Tad perku dažų, volelių ir uždažau. Tai daryti dar tik pradėjau, vieną vaizdo įrašą padariau. Klaipėdoje nėra košmaras, manau, kad per tris ar keturias dienas, laisvu laiku tarp darbo ir paskaitų Klaipėdoje neturėtų ant sienų likti negražių grafičių“, – teigė klaipėdietis.

Tačiau vyras baiminasi, ką reikėtų sakyti pareigūnams, jei šie prieitų ir paklaustų, kodėl jis dažo sieną, ar turi tam leidimą.

„Labai nelaukiu tos akimirkos, kai policija ateis paklausti, ką aš čia darau. Aš, aišku, paaiškinsiu, parodysiu vaizdo įrašą, bet nežinau, kaip jie sureaguos ir kaip galų gale viskas baigsis. Bet šiaip dažus stengiuosi kuo labiau pagal sieną atitaikyti. Kol kas viskas gerai dėl spalvos, gražiai pavyksta užspalvinti. Mačiau, kaip grafičius uždažo ant kitų namų – ant rudos baltais dažais, bet kaip, svarbu, kad tagų nebūtų. Jiems nėra svarbu, kaip siena atrodys, svarbiausia, kad nebeliktų grafičių“, – tikino A. Petreikis.

Ateityje vyras norėtų užmegzti ryšius su pastatų savinininkais ir, neimant iš jų jokio atlygio, nemokamai, uždažyti ne tik grafičius, bet ir sykiu visą arba didžiąją pastato dalį, kad spalva visiškai nesiskirtų.

Maršrutai: A. Petreikis šiukšles renka ne tik Klaipėdoje ar Klaipėdos rajone, planuoja vykti tvarkyti ir iki pat Latvijos sienos. / Asmeninio archyvo nuotr.

Mažiau šiukšlių, daugiau medžių

Dar viena veikla, kuri šiuo metu domina A. Petreikį, – medžių ir gėlių sodinimas.

„Medžius sodinu kur nors pamiškėse, kur matau, kad jie bus neliečiami, nepjaunami. Mano idėja – mažiau šiukšlių, daugiau medžių. Turbūt ne viskas, ką esu pasodinęs, išdygs, bet bandau, eksperimentuoju. Namie daiginu medžius, palauksiu, kol išaugs per žiemą, po to pasodinsiu kur nors. Gal gausiu pasiūlymą, kad kažkas norėtų, jog atvažiuočiau pas juos ir pasodinčiau kur nors medžių. Su žmona kalbėjome, ji labiau dirba su gėlėmis. Turėjau minčių nusipirkti sėklų ir vietose, kur būtų galima, eiti ir jas išbarstyti, tik, aišku, reikėtų žiūrėti gėlės rūšį“, – tikino klaipėdietis.

A. Petreikis taip pat pridūrė, kad svarsto vykti ir į kitus Lietuvos miestus, kuriuose situacija dėl grafičių ir šiukšlių kur kas prastesnė negu Klaipėdoje.

Idėja – gaminti šiukšliadėžes

Dar viena idėja, kurios jau ėmėsi klaipėdietis – gaminti šiukšlių dėžes.

„Iš šiukšlių, kurias surenku, noriu atrinkti plastiką, jį perdirbti namų sąlygomis ir iš jo gaminti šiukšlių dėžes. Jas norėčiau parduoti kitiems arba padaryti, kad kas nors laimėtų loterijos būdu. Noriu žmonėms parodyti visą perdirbimo procesą. Pats plastiko butelis nenaudojamas, tik jo kamštukai lydosi itin aukštoje temperatūroje. Vienai šiukšlų dėžei reikia nuo 1,5 iki 2 tūkst. kamštukų, o prieš tai juos reikia sukarpyti rankomis“, – sakė A. Petreikis.

Jis teigė, kad netolimoje ateityje ketina įsigyti įrankį, padėsiantį įgyvendinti šį darbą greičiau.

Talka: kartu su pažįstamų bičiulių grupele A. Petreikis šiukšles rinko ir Dercekliuose. / Asmeninio archyvo nuotr.

Meilę įskiepijo artimieji

O apskritai meilę savo gimtajam miestui ir jo aplinkos puoselėjimui vyras perėmė ne tik iš šeimos narių, bet ir iš savo prosenelio Juozo Ričkaus.

„Mano prosenelis buvo gamtininkas, labai mylėjo gamtą. Man tai paliko didelį įspūdį, nors aš jo beveik nepažinojau, nes buvau labai mažas, o jis – senas. Paskui jis mirė. Mano prosenelis gyveno Upynoje, kaime, esančiame Šilalės rajone, turėjo nedidelį miškelį. Jame augino savo pasodintus medžius. Kiek girdėjau, jis bandė net juos veisti, sukryžminęs ne vieną medžių rūšį. Šalia jo gyvenvietės buvo ežeriukas, apaugęs barščiais, tad jis išvalė visą tą ežerą. O aš pats didžiausią meilę jaučiu Klaipėdai, esu klaipėdietis visa širdimi, galima tai drąsiai sakyti“, – tvirtino A. Petreikis.