Klaipėdietė kaimynų gyvenimą pavertė pragaru: 114 kartų kvietė policiją

114 kartų kvietė policiją

"Nebežinome, ką daryti. Prieš metus ir tris mėnesius Laukininkų gatvėje išsinuomojome butą ir net negalėjome nujausti, kad pakliūsime į neišsprendžiamą bėdą – aukštu žemiau gyvenanti moteris per metus ir tris mėnesius 114 kartų kvietė policiją, ir nė vienas jos skundas nepasitvirtino", – pasakojo klaipėdietis Maksimas.

Pasirodo, žemiau gyvenanti moteris skundžiasi poros keliamu triukšmu.

Jai trukdo net kaimynų žingsniai, o jei nukrenta anūko žaislas arba vaikas perbėga per kambarį, iš aukštu žemiau esančio buto atsklinda keiksmai.

Moteris lazda beldžia į savo lubas ar radiatorius, taip išprovokuodama šunis loti. Kai tik keturkojai ima loti, kaimynė kviečia policiją.

Pasak poros, moteris skundžia ir kitos laiptinės gyventojus, kurių televizoriaus garsą esą girdi.

Blokiniuose namuose gyvenantys žmonės susitaiko su realybe, kad prasta garso izoliacija neužtikrina gyventojų privatumo.

Daugelis gyventojų yra prie to pripratę, kai kurie ieško būdų apsisaugoti nuo kaimynų gyvenimo garsų.

Dar pernai gegužę policininkai šiai moteriai parašė raštą, kuriame paaiškino, kad dėl buitinių garsų ji negali skųstis.

Nepatinka kvapai

Laukininkų gatvės namo gyventojai tikino, kad jų kaimynė nepatenkinta ne tik svetimais garsais. Policijai ji skundžiasi ir dėl iš kaimynų neva sklindančių dūmų, esą pora bute rūko.

"Ta moteris buvo iškvietusi ir santechniką, iki šiol nesuprantame kodėl. Sveikatos apsaugos atstovai kažkodėl tikrino mūsų gartraukį. Pažeidimų nerado, bet dėl šventos ramybės patarė išimti trečią mygtuką. Išėmėme, bet gartraukis mūsų virtuvėje vis tiek jai trukdo. Akte, kurį specialistai atsiuntė mūsų kaimynei, patarta dažniau vėdinti namus", – apie pastarųjų metų išgyvenimus pasakojo Viktorija.

Išeitis: anot Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko S.Bliudsukio, teisėsaugos institucijos turėtų neapsiriboti vien raštų rašymu ir patys inicijuoti pagalbos suteikimą aplinkinius kamuojančiam žmogui. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Sutuoktiniai prisiminė, kaip kartą pašoko iš miego, kai policininkai pasibeldė į jų namus gal ketvirtą ryto.

Kitąsyk moteris policiją iškvietė septintą ryte ir skundėsi jaučianti aitrų skalbimo miltelių bei kavos kvapą.

Koneveikia mamą?

Vidutinio amžiaus skundų rašytoja globoja savo pagyvenusią motiną.

Kaimynai tikino dažną dieną girdintys, esą moteris rėkia ant savo senos motinos, koneveikia ją bjauriais žodžiais.

Iš pirmo žvilgsnio neadekvačiai besielgianti klaipėdietė neatrodo nesveika, bet kaimynystė su ja apkarto ne tik arčiausiai gyvenantiems Maksimui ir Viktorijai.

Pirmais gyvenimo nuomojamame bute mėnesiais pora bandė kovoti su keistąja kaimyne patys kviesdami policininkus.

Tačiau dažną kartą iš pareigūnų jie išgirsdavo patarimą kraustytis kur nors kitur.

Patarimo sutuoktiniai neklausė, nes nuomos kaina yra patraukli.

Vieną ankstyvą rytą žemiau gyvenanti moteris atėjo pas aukštu aukščiau gyvenančią porą ir konflikto metu puolė Viktoriją.

Pasakodami apie tokią kaimynystę sutuoktiniai prisiminė, kad piktoji kaimynė buvo užpuolusi ir kitų kaimynų vaiką, bet ir tada esą policija nereagavo.

Savo raštuose pareigūnai neva dažnai rašo, kad skundų autorė grėsmės nekelia.

Po grasinimų – išpuolis

"Nežinome, ko iš jos laukti. Kartą ji iškvietė policininkus, o kai šie pamatė, kad iškvietimas nepagrįstas, ji pradėjo grasinti nusižudysianti, jei policininkai išvažiuos. Tada ją teko vežti į ligoninę, bet tąkart ji labai greitai grįžo namo, – pasakojo Maksimas. – Mes jau sukaupėme tiek dokumentų, kad vien jų kopijoms padaryti užtruktų ne viena diena. Negalime ramiai gyventi. Esame įtraukti į beprasmę kovą, įrašinėjame, kaip ji beldžia į grindis, filmuojame ją rėkiančią."

Maksimas prisiminė, kaip kartą kaimynė jam tiesiai šviesiai pagrasino, kad jei pora neįsirengs garso izoliacijos, ji esą "padės jį į vietą".

Praėjusių metų gruodį keli vyrai sumušė Maksimą. Keisčiausia, kad jie neturėjo tikslo auką apiplėšti, nieko neatėmė, tik sužalojo. Policija kaltų nerado.

Po tokių grasinimų, kokius girdėjo, sumuštas vyras linkęs manyti, esą veikiausiai tai yra keršto akcija.

Visur, kur nueina, Maksimas ir Viktorija jaučiasi atsimušantys kaip į sieną. Niekas nežino, kaip su skundų rašytoja elgtis.

Net skundas prokurorams dėl patiriamo kaimynės teroro baigėsi niekuo. Įstatyme rašoma, kad terorizavimo atvejis galimas, jei pareiškėjui yra grasinama fiziniu susidorojimu.

Prikelia iš miego

Pora skundėsi namą administruojančiai įmonei, savivaldybei, prokuratūrai. Po šiais raštais pasirašė ir kaimynai, nes smūgiai lazda į radiatorius aidi per visą laiptinę.

Dažniausiai į popierius atsakoma popieriais, pareigūnai ateina, išeina, o gyventojai lieka toje pačioje situacijoje.

"Pareigūnai raštu buvo informavę skundikę, kad dėl tokių dalykų, kokius ji dėsto savo raštuose, negalima kreiptis į policiją, bet kaskart, kai ji naktį iškviečia pareigūnus, jie atvažiuoja ir beldžia į mūsų duris. Įsivaizduokite, penktą ryto išgirstame beldimą, policininkas stovi ir juokiasi, nes žino, kad atvažiavo be reikalo, kad mes nieko nepažeidėme, ir sako: "Mes dėl to paties", užsirašo duomenis ir išvažiuoja", – nelinksmo gyvenimo aktualijomis dalijosi Viktorija.

Miesto policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis tvirtino, kad skundus nuolat rašančios moters pavardę žino mintinai.

Gintautas Mačiulaitis / Redakcijos archyvo nuotr.

"Reaguojame, negalima teigti, kad nieko nedarome. Juk šiai moteriai bene dviejose bylose yra paskirta ambulatorinė psichiatrų ekspertizė", – tikino pareigūnas.

Bet artimiausių kaimynų tai neguodžia, ramybės jie kaip neturėjo, taip ir dabar neturi.

Reaguojame, negalima teigti, kad nieko nedarome.

Tiesa, kartais patys pareigūnai pradeda administracinę teiseną dėl melagingo pranešimo. Tada teismas moteriai skiria baudą, tokių nuobaudų ji jau turi daugybę.

Maksimas ir Viktorija pasakojo išgirdę iš pareigūnų pasakymą, kad yra vos ne tokie pat kaip juos skundžianti kaimynė, nes ir jie kviesdavo policiją.

Patruliai pasiklausydavo daužymo į radiatorius, bet sutramdyti moters negalėdavo, nes ji uniformuotųjų neįsileisdavo į namus. Tada pareigūnai užfiksuodavo triukšmo faktą ir išvažiuodavo.

Siekia išguiti iš buto?

Prieš Maksimą ir Viktoriją tą patį butą nuomojusios šeimos ilgai neužsibūdavo, visi turėdavo su policija reikalų ir išsikraustydavo dėl šventos ramybės.

Tyrėjas, bendravęs su pora ir juos skundžiančia moterimi bei jos mama, yra pripažinęs, kad motina bijo dukros.

"Susidaro įspūdis, kad tik švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. Policininkai taip pat yra žeminami, jie nieko negali. Jokių rimtesnių sprendimų nesulaukiame, taip žmogų galima išprovokuoti netikėtiems veiksmams. Kartais svarstau: gal jie to ir laukia? Jei ne mes, tame bute gyvens kiti žmonės, ir viskas vėl bus taip pat. Mūsų žiniomis, ankstesni mūsų nuomojamo buto savininkai vien dėl to jį pardavė. O kai butas buvo tuščias, ta moteris skųsdavo dar aukštu aukščiau gyvenančius kaimynus", – piktai kalbėjo kantrybės netekęs Maksimas.

Kenčia ir pareigūnai

Skundų rašytoja gerai pažįstama ir teismų darbuotojams. Ne vieno posėdžio metu teisėjai moterį perspėjo, kad iškvies policiją, jei ji neapsiramins.

Dažniausiai šiai klaipėdietei skiriamos baudos už specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas Svajūnas Bliudsukis tikino, jog yra žmonių, kurie nuolat terorizuoja ne tik kaimynus, bet ir teismus, rašydami pluoštus skundų.

"Kai skundo autorius nuolat kartoja tą patį, informuojame jį, kad į tokius raštus nebebus atsakoma. Jeigu autorius reiškia prielaidas apie neteisėtus veiksmus, smurtą, valdžios institucijos turėtų imtis tam tikrų veiksmų. Surinkus duomenis, teisėsaugos institucijos vertina, ar yra nusikalstamų veikų grasinant susidoroti. Būta atvejo, kai moteris skundėsi, kad yra prievartaujama nuotoliniu būdu ir tai daro ateiviai. Tada kreipėmės į prokuratūrą, perdavėme visus gautus raštus, ir paprašyta vertinti, ar reikia inicijuoti asmens veiksnumo ribojimą", – pasakojo teismo pirmininkas.

Jo darbo praktikoje taip pasielgta tris kartus ir visi jie pasitvirtino, tiems žmonėms paskirti globėjai.

Nenuostabu, kad panašiai besielgiantys žmonės nepripažįsta turintys problemą ir pasiųsti tirtis pas psichiatrus vengia tai daryti.

Tada pareigūnai gali inicijuoti stacionarią psichiatrinę ekspertizę, kurios išvengti tokiam asmeniui nepavyksta.

Patologiniai rašytojai – ne retenybė

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Kornelija Rušinaitė patikino, kad patologiniai skundų rašytojai nėra retenybė, tačiau tokių žmonių nėra daug – vos keli per metus siunčiami tirti psichiatrams.

"Būna įvairių atvejų: vieni nepatenkinti kokių nors institucijų veikla, kiti rašo skundus dėl politikos arba nuolat skundžia kaimynus, – paaiškino prokurorė. – Kelis kartus buvome surinkę medžiagą ir kreipėmės į teismą nustatyti neveiksnumą."

K.Rušinaitė pripažino, jog liguistai skųstis mėgstantys asmenys yra ta kategorija žmonių, kuriuos ištirti psichiatrams yra sunku jau vien todėl, kad jie medikų tiesiog neįsileidžia.

Nustačius, kad skundų autorius yra neveiksnus, į jo raštus valdiškos institucijos turi teisę nereaguoti, tačiau kaimynų problemos tai neišsprendžia.

"Teisėsaugos institucijos turėtų neapsiriboti vien raštų rašymu ir patys inicijuoti medicininės pagalbos tokiam žmogui suteikimą. Kad ir kaip tai skambėtų keistai, pilnaties metu tokių asmenų veikla išties suaktyvėja", – konstatavo S.Bliudsukis.