Klaipėdiečių kasdienybė: pro langą – vaizdas it tabore

Kvietė ugniagesius

Vaizdas pačiame Klaipėdos mieste, prie Poilsio gatvės 21-ojo namo, atima žadą.

Netoliese gyvenantys klaipėdiečiai jau porą dešimtmečių yra priversti stebėti ar net užuosti vis pilnėjantį sąvartyną.

Įspėjimai ir baudos apsileidusiems kaimynams, rodos, nė motais.

"Mūsų sklypai ribojasi su Poilsio g. 21-ojo namo sklypu. Savininkė su sūnumi tempia į kiemą visokius rakandus, atliekas, medieną. Suprantu, kad medieną kūrena, bet kam jos tiek reikia? Tempia naują, sena pūva, tose atliekose veisiasi gyviai. Ši problema mus kamuoja jau daugybę metų, buvo kreiptasi ir į gaisrinę, ir Viešosios tvarkos skyrių. Specialistai skiria 10 eurų baudą – ir vėl kartojasi ta pati melodija. Niekas nepadeda, atsibodo kariauti", – apmaudavo klaipėdietė.

Specialistai skiria 10 eurų baudą – ir vėl kartojasi ta pati melodija.

Esą skundai ne tik neišsprendžia situacijos, bet ją dar pablogina.

"Po pranešimų vyksta savininkės atakos, tenka net policijos šauktis", – neslėpė nuoskaudos moteris.

Pareigūnai gaili?

Kaimynai pasakojo, kad sklypo šeimininkei – apie 80 metų.

Esą nenuostabu, kad pareigūnai pagaili varganai gyvenančios senutės, tempiančios į namus šlamštą ir juo užgriozdinančios visą savo kiemą.

Vis dėlto privačių būstų ir daugiabučių namų gyventojams tokia kaimynystė – seniai apkarto.

"Mūsų rajonas – labai jau užmirštas, įvažos į teritorijas baisios, skęstame. Iki šiol turime lauko išvietes, galiausiai matytumėte, kokiomis malkomis čia šildomasi… Lakuota, dažyta mediena. Nesuprantu, kaip miesto ribose gali vykti tokie dalykai", – stebėjosi pašnekovė.

Nuvyko į vietą

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjui Sauliui Valiuliui šis atvejis yra žinomas.

Jo teigimu, adresu Poilsio g. 21 gyvena trys šeimos.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Viena namo bendrasavininkių – 1939 metais gimusi moteriškė, dėl kurios ir užvirė šis kaimynų konfliktas.

"Problema yra sena ir tęsiasi nuo 2014-ųjų. Pastarasis skundas gautas prieš trejus metus. Tačiau po mūsų reikalavimo 2016-ųjų rugpjūtį močiutė buvo apsitvarkiusi. Matyt, po truputį vėl visko susikaupė. Atliksime tyrimą, aiškinsimės priežastis", – tikino S. Valiulis.

Ketvirtadienio vakarą savivaldybės kontrolieriai kartu Sveikatos apsaugos skyriaus specialiste ir policijos pareigūnais nuvyko į vietą, tačiau taip ir liko stovėti už durų.

Šeimininkė atėjūnų į namus neįsileido arba jos nebuvo namuose.

S. Valiulio žodžiais, situacija bus aiškinamasi ir toliau, pareigūnai bandys susisiekti su senolės artimaisiais.

Už šiukšlių kaupimą pirmą nuobaudą metuose gavęs pažeidėjas apsieis įspėjimu. Po reikalavimo susitvarkyti nevykdymo jau skiriama bauda nuo 20 iki 140 eurų, pakartotinai padarius pažeidimą – nuo 140 iki 600 eurų.

Išvežė apie 21 toną atliekų

Tai – ne pirmas maniakinio kaupimo atvejis uostamiestyje.

2016-aisiais iš Sportininkų gatvėje gyvenančios senolės buto buvo išvežti trys dideli konteineriai – apie 60 kubinių metrų arba 21 tona atliekų.

Gavęs teismo sprendimą namo administratorius dvi dienas kuopė sąvartynu virtusį butą.

Namo gyventojai ilgiau nei dešimtmetį kentė baisią smarvę, būrius tarakonų ir kitus parazitus, kurie atkeliaudavo iš kaimynės būsto.

Garbaus amžiaus moteris į savo namus tempė įvairias atliekas iš konteinerių.

Bute buvo kalnas šiukšlių, kurios vos nesiekė lubų. Visur ropojo tarakonai. Nenuostabu, kad atidarius duris pasklido baisi smarvė.

Atliekant procedūrą konteineris šiukšlėms buvo pastatytas gatvės pusėje, o ant lango sumontuotas specialus lovys, per kurį buvo metamos atliekos. Dvokas iš buto pasklido po visą Sportininkų gatvę.

Moteris tvarkytojams tvirtino, kad tai – per 18 metų užgyventas jos turtas.

Šis atvejis yra pirmas uostamiestyje, kai būstas, į kurį tempiamos šiukšlės, iškraustomas be savininko sutikimo, o gavus teismo leidimą.