Klaipėda ir toliau sensta Pereiti į pagrindinį turinį

Klaipėda ir toliau sensta

2025-02-13 14:00

Per pastaruosius ketverius metus Klaipėdoje ir toliau daugėjo gyventojų, kurių didžiąją dalį sudarė darbingo amžiaus žmonės. Tačiau senjorų uostamiestyje gyvena daugiau nei vaikų iki 15 metų. Tai reiškia, kad Klaipėdos gyventojai senėja.

Statistika: Klaipėdos mieste pensinio amžiaus žmonių yra daugiau nei vaikų iki 15 metų amžiaus.
Statistika: Klaipėdos mieste pensinio amžiaus žmonių yra daugiau nei vaikų iki 15 metų amžiaus. / V. Žukienės nuotr.

Naujausioje Klaipėdos savivaldybės stebėsenos ataskaitoje fiksuota, kad nuo 2021-ųjų gyventojų skaičius mieste kasmet padidėja.

2024 m. pradžioje Klaipėdoje gyveno 159 279 gyventojai – 2 534 daugiau nei 2023 metų pradžioje.

2024 m. pradžioje moterų buvo 10 563 daugiau nei vyrų ir jos sudarė 53 proc. visų miesto gyventojų.

2024 m. pradžioje Klaipėdoje didžiąją gyventojų dalį sudarė darbingo amžiaus žmonės (97 199, arba 61 proc.).

Uostamiestyje gyvena daugiau pensinio amžiaus žmonių nei vaikų iki 15 metų amžiaus (atitinkamai 34 903 ir 27 177), tai reiškia, kad Klaipėdos gyventojai senėja.

2024 m. pradžioje vidutinis Klaipėdos gyventojų amžius buvo 43 metai: vyrų – 40 m., moterų – 46 m.

2023 m. Klaipėdoje natūralios gyventojų kaitos rodiklis buvo neigiamas.

Per metus gimė 1 135 kūdikiai (594 berniukai ir 541 mergaitė), tai sudarė 5 proc. visų Lietuvoje gimusių vaikų.

Per metus Klaipėdoje mirė 1 945 asmenys (953 vyrai ir 992 moterys).

2023 m. Klaipėdoje neto vidaus migracijos rodiklis buvo neigiamas (minus 345 asmenys).

Tai rodo, kad per metus iš miesto išvyko daugiau gyventojų nei čia atvyko iš kitų Lietuvos vietovių.

2023 m. mieste vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 78,1 m. (Lietuvos vidurkis – 77,5 m.).

Kalbant apie savižudybių ar bandymų žudytis skaičių, ilgalaikio nedarbo lygį, socialinės pašalpos gavėjus, sergančiųjų tuberkulioze ir kitus (iš viso 23 rodiklius), Klaipėdoje situacija yra geresnė už Lietuvos vidurkį, tad uostamiestis šia prasme patenka į žaliąją zoną.

Tačiau pagal 15 rodiklių reikšmes, kurios yra prastesnės nei Lietuvos vidurkis, Klaipėda patenka į raudonąją zoną.

Jai priskiriamas mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose skaičius, vaikų skiepijimo apimtys, mirtys nuo piktybinių navikų, asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe, skaičius, taip pat mirtys nuo narkotikų sukeltų priežasčių.

Higienos instituto duomenimis, 2023 m. Lietuvoje dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirė 100 asmenų.

2023 m. Klaipėdoje dėl narkotinių medžiagų vartojimo mirė 7 asmenys: 4 vyrai (21–41 m. amžius) ir 3 moterys (26–45 m.).

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų