Keturračiais Olando Kepurės draustinyje siaučia nebaudžiami

Ekstremalaus sporto mėgėjai nevaržomi siautėja Olando Kepurės ir Girulių paplūdimiuose. Kopas bei miškus keturračiais niokojantys savivaliautojai, nors ir elgiasi brutaliai, tačiau, specialistų žodžiais, yra nesutramdomi ir už padarytą žalą lieka nenubausti.

"Važinėja bukagalviai"

Savaitgalį pajūriu vaikštinėjęs klaipėdietis neteko amo paplūdimyje išgirdęs motorų burzgimą.

"Buvau "sužavėtas", kai pamačiau, kad pajūryje atsirado ekstremalių pramogų – čia galima važinėti keturračiais ir motociklais. Nusiaubta Olando Kepurės miško paklotė, apardytas šlaitas prie Girulių. Pasislėpę po šalmais žmogėnai viską dergia. Gal net ir nuomos punktas netrukus atsiras?" – ironiškai klausė klaipėdietis Leonas.

Ir Pajūrio regioninio parko direkcijos darbuotojai nuotraukose užfiksavo pasibaisėtiną vaizdą Olando Kepurės kraštovaizdžio draustinyje – buvo išdraskyta dalis miško paklotės.

Motorinių transporto priemonių daroma žala gamtai – didžiulė. Tačiau dėmesio į tai nekreipiantys vairuotojai daug metų nesikuklina paraižyti saugomose pajūrio teritorijose. Jie ne tik suardo miško augalinę dangą, naikina saugomų augalų augavietes, ekstremalūs pasivažinėjimai šiuo metu ypač kenkia laukinei gyvūnijai, teršia aplinką.

"Reikia pripažinti, keturračiais naudojasi daugybė bukagalvių, kurie yra pavojingi visuomenei. Ir dviračiu bėdos pridarytų, o motorine transporto priemone – juo labiau. Važiuoja iš Klaipėdos į Palangą tiesiai per miškus, dažnai fiksuojame Būtingės geomorfologiniame draustinyje, viena kopa niokojama periodiškai. Kiek buvo įmanoma, užtvėrėme rąstais. Lekia ne tik keturračiais, bet ir džipais, motociklais. Per lizdus, kiaušinius, augalus. Bet kam tai rūpi? Daugybę metų jų nesutramdo net policija, nes dauguma transporto priemonių būna be numerių. Reikėtų vieną tokį nušauti ir baigtųsi cirkas. Barbarai supranta tik jėgos kalbą", – piktinosi Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.

Nors žiemą keturračių daroma žala – mažesnė nei šiltuoju metų laiku, tačiau pavojus išlieka. Kaip sakė E.Paplauskis, burzgiančių motorų pabaidyti briedžiai, šernai ar stirnos baiminasi eiti prie maisto resursų, todėl žiemą kenčia alkį. Taip pat dideliu greičiu skriejantys keturratininkai gali sužaloti pajūryje poilsiaujančius žmones.

"Važiuoja ekstremaliu greičiu. O kas, jei nepastebės slidininko ar vaiko su rogutėmis?" – retoriškai klausė pašnekovas.

Sklindantis keturračių gausmas sukelia nepatogumų vietos gyventojams, trikdo poilsiautojų ramybę, mažina vietovių rekreacinį patrauklumą.

Atsakomybės išvengia

Klaipėdos kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis tikino, kad policijos pareigūnai atsakingi tik už važiuojamojoje kelio dalyje esančius eismo dalyvius. Todėl esą pajūrio zonoje siautėjantys keturratininkai – aplinkosaugininkų galvos skausmas.

Tam, kad nebūtų atpažinti, ekstremalai įsigudrino važinėti be numerių. Todėl, kaip sakė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus, pažeidėjus nustatyti itin sudėtinga. Jo žodžiais, piktybiški vairuotojai žaibiškai nurūksta siaurais miško takeliais kontrolieriams nė nespėjus pasirodyti.

"Mes nesame pajėgūs reaguoti iškart, kai daromas nusikaltimas. Atvažiuojame praėjus kuriam laikui, o lengvasis automobilis nėra pritaikytas pasivyti keturratį. Nors žmogus spėja nufotografuoti, tačiau savininko nepavyksta identifikuoti, nes nebūna numerių. Šių metų pradžioje prie Gargždų užfiksavome kelis tokius atvejus, tačiau situacija visada panaši – nėra numerių ir negalime nubausti. Tą patį sako pareigūnai. Vykdome reidus Pajūrio regioniniame parke, tačiau pažeidėjai dažniausiai pasprunka", – aiškino A.Vaitkus.

Baudos – milžiniškos

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūrų aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Raimondas Šatkauskas sakė, kad apie savivaliautojus neretai praneša pilietiški žmonės, taip pat saugomą zoną prižiūrintys Pajūrio regioninio parko direkcijos darbuotojai. Apie pastarąjį įvykį sužinojęs vedėjas patikino nuo šiol atidžiau stebėsiąs šią zoną.

"Reaguojame į pranešimus, dabar akyliau stebėsime Girulių teritoriją bei Olando Kepurę. Jei pagausime važinėjančius vairuotojus, bausime", – tikino pašnekovas.

Saugomose pajūrio teritorijose važinėti motorinėmis transporto priemonėmis leidžiama tik tais atvejais, kai vairuotojas turi miesto savivaldybės administracijos leidimą. Juos paprastai gali gauti pliažų tvarkytojai, gelbėtojai.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas nurodė, kad baudos už važinėjimą kopomis – nemenkos. Tačiau kol kas solidžios sumos nesumokėjo nė vienas.

"Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantės apsaugos zonos ir juostos režimo pažeidimas, trumpiau tariant – kopų ardymas, užtraukia baudą nuo 144 iki 1 448 eurų. Už miško paklotės naikinimą numatyta mažesnė atsakomybė", – komentavo R.Dužinas.