Renkasi vienas kitas
„Vilnius Tech“ duomenimis, į minėtas studijas 2025 metais įstojo vos 14 studentų (2024 m. – tik 22 studentai), tai maždaug devynis kartus mažiau nei 2010 m. Toks studijuojančiųjų skaičius toli gražu nepatenkina rinkos poreikio, ir kelių infrastruktūros sektorius – viena sričių, kur specialistų trūkumas jaučiamas labiausiai.
Pastebima, kad daugumai žodis „kelininkas“ vis dar kelia asociacijas su darbininku, rankose laikančiu kastuvą. Tačiau tai – tik viena viso proceso dalis, kurioje dirba skirtingų sričių specialistai.
„Dalyvaujame įvairiuose karjeros renginiuose, susitikimuose su moksleiviais ir studentais bei pastebime, kad jie net nesusimąsto, jog kelius, gatves, dviračių ar pėsčiųjų takus, kuriais jie kasdien naudojasi, kažkas turi suplanuoti, suprojektuoti, pastatyti ir vėliau valdyti. Be to, iš savo asmeninės studijų patirties galiu drąsiai teigti, kad kelių inžinerija yra kur kas įdomesnė ir įvairesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – sakė bendrovės „Fegda grupė“ generalinis direktorius Gediminas Gribulis.
Technologijos keičia profesiją
Kelių ir tiltų statyboje jau šiandien diegiami pusiau automatizuoti ir visiškai automatizuoti mechanizmai, pakeičiantys dalį fizinio darbo ir leidžiantys darbus atlikti greičiau bei tiksliau.
Dronai naudojami matavimams ir darbų eigai stebėti. Dirbtinis intelektas padeda sisteminti informaciją ir didinti procesų efektyvumą. Projektuotojai jau seniai projektus ruošia trimatėmis projektavimo programomis, apdoroja didelius kiekius duomenų sprendiniui išgryninti.
Projektai vis dažniau rengiami BIM metodais, todėl specialistų, gebančių dirbti su šiomis technologijomis, paklausa auga. Tai reiškia, kad kelių specialistams reikia ne tik inžinerinių, bet ir IT kompetencijų.
Profesija, kurios reikės visada
Kelių infrastruktūros sektorius išsiskiria ypatingu stabilumu – nepriklausomai nuo ekonominės situacijos, krizių ar recesijų, valstybė nuolat investuoja į kelių priežiūrą bei modernizavimą. Be kokybiškos infrastruktūros sustotų viskas: prekių judėjimas, paslaugos, regionų plėtra ir kasdienis žmonių susisiekimas. Todėl kelininko profesija bus reikalinga visada, ir jaunam žmogui, pasirinkusiam inžinerijos studijas, neteks sukti galvos dėl nedarbo. Priešingai – darbo pasiūlymai ir realios karjeros galimybės inžinerijos studentus pasiekia jau pirmame ar antrame kurse.
Ne paskutinėje vietoje yra ir finansinė motyvacija. Kelių statybos sektorius pasižymi konkurencingu užmokesčiu, kuris pastebimai lenkia šalies vidurkį. Pernai kelių ir statybų sektoriuje atlyginimai augo 10–30 proc. Patyrusių kelių inžinierių ir projektų vadovų atlyginimas tiesiogiai priklauso nuo jų patirties, kompetencijos, prisiimamos atsakomybės ir gebėjimo valdyti sudėtingus projektus.
Kaip dar vieną privalumą G. Gribulis išskiria šios profesijos prasmę: „Dirbdamas prie „Via Baltica“ ar šalies magistralinių kelių matai, kaip tavo darbas keičia šalies ateitį. Tiltais, keliais ir gatvėmis, kuriuos statai, naudosis kiekvienas Lietuvos gyventojas.“
Aktualu ir klaipėdiečiams
Studijos suteikia platų inžinerinį pagrindą – studentai mokosi projektuoti ir vertinti kelių, geležinkelių bei miesto infrastruktūrą, suprasti konstrukcijų veikimą ir statybos procesus.
Šiuolaikinės studijos jau seniai peržengė tradicinio kelio tiesimo ribas: studentai dirba su 3D projektavimu, GIS sistemomis ir kitais skaitmeniniais įrankiais, leidžiančiais kurti tikslius virtualius infrastruktūros modelius.
Šios žinios ypač aktualios ir Klaipėdos regionui, kuriame nuosekliai plėtojama uosto, kelių bei miesto infrastruktūra ir įgyvendinami nauji susisiekimo projektai.
„Renkantis profesiją, verta klausti, kas ne tik populiaru, bet ir kur yra realus poreikis. Pavyzdžiui, „Fegda grupei“ priklausančiose įmonėse „Tilsta“, „Aleksta“, „SRP projektas“, „Plentprojektas“ yra didelis poreikis ir projektų vadovams, ir inžinieriams, ir projektuotojams. O matydami, kokie infrastruktūros objektai planuojami ateityje, galime drąsiai teigti, kad šių specialistų poreikis sektoriuje tik didės. Taigi, pasirinkusiems kelių inžinerijos studijų kryptis atsiveria plačios karjeros galimybės“, – neabejojo G. Gribulis.
Lietuvoje kelių inžinerijos specialistus rengia Vilniaus Gedimino technikos universitetas („Vilnius Tech“), siūlantis Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos bakalauro studijų programą.
„Vilnius Tech“ taip pat siūlo magistrantūros studijas – Kelių inžinerijos ir valdymo programą.
Kelių inžinerijos bakalauro (kolegines studijas) Lietuvoje siūlo ir Lietuvos aukštoji inžinerijos mokykla.
Naujausi komentarai