Nors uostininkai teigia, kad Klaipėdos uosto ir miesto santykiai yra geri, tačiau skirtingų, netgi priešiškų politinių stovyklų valdomose institucijose priešprieša kartais prasiveržia.

Argumentai "už" ir "prieš"

Neseniai arši diskusija dėl uosto naudos Klaipėdos miestui kilo tarp Klaipėdos vicemero Artūro Šulco ir Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administravimo direktoriaus Artūro Drungilo.

Uosto direkcijos atstovams atrodo, kad uostas duoda didžiulę ekonominę naudą ne tik Lietuvai, bet ir Klaipėdos miestui. Operuojama skaičiais, kad jūriniame komplekse dirba 23 tūkst. klaipėdiečių, o su jo veikla Lietuvoje yra susiję apie 800 įmonių, kur dirba apie 184 tūkst. žmonių.

Nuo kiekvieno uosto darbuotojo Klaipėdos miesto ir aplinkinių rajonų biudžetams tenka iki 85 proc. gyventojų pajamų mokesčių. Uostininkų pajamos yra palyginti didelės – du kartus didesnis nei šalies vidurkis. Bendras uostininkų gyventojų pajamų mokestis per metus sudaro apie 35 mln. litų. Iš tos sumos savivaldos institucijoms 30 mln. litų, didžiausia dalis – Klaipėdos miestui. 

Dar vienas svarbus skaičius, kuriuo operuoja uostininkai, yra tai, kad uoste krauta viena tona valstybei duoda 11,23 litus pajamų. Pagal pernykštę krovą tai sudaro per 400 mln. litų.

Uosto direkcija akcentuoja, kad ji kasmet miesto plėtrai ir įvairiems renginiams skiria vidutiniškai 8 mln. litų.
Klaipėdiečiams ir jų gynėjams savivaldybėje atrodo, kad į uostą riedantis transportas tik apkrauna miesto gatves. Iš uosto dažnai sklinda triukšmas, kvapai. Kyla pavojai dėl kai kurių krovinių gabenimo.

Kartais lyg ir sąmoningai stengiamasi veltis į ginčus, neįvertinant esmės. Pavyzdžiui, kad ir dėl tilto į Kuršių neriją.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir jos vadovas Arvydas Vaitkus yra pagrindiniai iniciatoriai, kad toks tiltas atsirastų, ir automobilių srautas, vykstantis į Kuršių neriją, būtų iškeldintas į užmiestį. Užuot palaikiusi tokią poziciją, kuri mažintų automobilių taršą mieste, Klaipėdos vadovybė A.Šulco lūpomis tikina, kad tiltas į Kuršių neriją Klaipėdai nėra aktualus. 

Didžiausias prieštaravimas tarp uosto ir miesto yra tas, kad uostas nori plėstis, o miestas stengiasi jį išlaikyti, lyg „paukštį narvelyje" ir neleisti žengti į naujas teritorijas, kurias valdo miestas. Tai padaryti vis sunkiau, nes Vilniuje didėja įsitikinimas, kad Klaipėdos uostas yra Lietuvos ekonomikos variklis. Jo reikšmė dar didės, nes kuriant įvairius krovinių paskirstymo centrus vis aukščiau keliama kartelė. Apie 2030 metus Klaipėdos uosto krovos galimybės gali išaugti iki 80–90 mln. tonų krovinių per metus.    

Sankirtos dėl planavimo

Ne tik uostininkai, bet ir šiaip arti jūrinio verslo esantys žmonės, kaip jūrų kapitonas Sigitas Šileris, pripažįsta, kad Klaipėdos miesto ir uosto strateginiai klausimai kartais pernelyg politizuojami, dirbtinai pučiant miglą stengiamasi atsiklausti žmonių ten, kur sprendimus turėtų priimti specialistai.

Panašios nuomonės laikosi ir projektavimo bendrovės „Sweco Lietuva“ vicepre-zidentas Aidas Vaišnoras. Jis mano, kad tarp uosto ir miesto reikėtų ieškoti ne priešpriešos, o bendradarbiavimo taškų. Uostas turi būti plėtojamas, bet būdamas arti miesto jis privalo atsižvelgti ne tik į ekonomikos, bet ir aplinkosaugos, socialinius veiksnius.

Kita vertus, nereti atvejai, kai uosto projektai Klaipėdos savivaldybėje įklampinami sąmoningai, vilkinami, kol paaiškėja, kad kai kas iš to gavo asmeninės naudos.

Savotiška nepasitikėjimo tarp uosto ir miesto išraiška yra ir tai, kad pasikeitus teritorijų planavimo įstatymams ir uostas ketina pasirengti atskirą Uosto bendrąjį planą. Jau pasigirdo klausimų, kam uostui reikia atskiro Bendrojo plano, jei miestas gali sudaryti vieningą planavimo dokumentą?

"Be bendrojo plano, kuris bent 10 metų nupieštų uosto vystymo viziją, neapsieisime. Šiandien yra ne pati geriausia praktika, kai įvairūs planai rengiami dešimtis metų. Uostas veikia didžiulės konkurencijos sąlygomis, yra vienas pelningiausių objektų Lietuvoje ir negali sau leisti laukti plėtros ilgus metus", – dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Uostas savo planą ketina pasirengti kitais metais, o miestas jį padarytų geriausiu atveju 2017-aisiais.
Dėl objektų uoste, kurie nepažymėti Klaipėdos plane, praeityje yra kilę didelių kliūčių. Kaip pavyzdį A.Vaitkus minėjo tai, jog miesto bendrajame plane yra pažymėta viena geležinkelio linija, tačiau uostui prireikia antrosios, ir tuomet prasideda ilgi procesai.

Uosto netenkina ir tai, kaip lėtai Klaipėdoje derinami kai kurie detalieji planai. Pavyzdžiui, planas, susijęs su Klaipėdos laivų remonto teritorija, derintas net šešerius metus.

Kenkia neįvykdyti pažadai

Tokie bandymai pristatyti Klaipėdos uostą kaip miesto projektų rėmėją turi ir pragmatiško požiūrio. Uostui su miesto savivaldybe reikės derinti bendrąjį planą. Artimiausiais metais uostas ketina vystyti keletą didelių projektų, kurie susiję su gilinimu, uosto vartų rekonstrukcija. Visa tai taip pat teks derinti su miestu.

Teisingumo dėlei reikia pastebėti, kad Uosto direkcija iš tiesų yra nemažos dalies miesto iniciatyvų rėmėja. Kažin ar apie tai galima būtų pasakyti turint galvoje privačias uosto kompanijas. Per pastaruosius metus galima išskirti tik "Begą", kuri prisidėjo prie miesto fontano išlaikymo ir atstatė burlaivį "Meridianas".

Paminėtina ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, kurios dabar jau velionis prezidentas Bronislovas Lubys į miesto ir uosto bendradarbiavimą žvelgdavo plačiau ir pragmatiškiau. KLASCO nuolat skirdavo pinigų miesto projektams.

Bene labiausiai Klaipėdos uosto ir miesto santykiams yra pakenkusi suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė Klaipėdai prižadėjo "aukso kalnus", kad tik suderintų to terminalo reikalus. Kai viskas buvo suderinta, viskas ir pamiršta.

Ne geriausias Klaipėdos uosto ir miesto bendradarbiavimo pavyzdys – Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba. Klaipėda Uosto direkcijai atidavė teritoriją, už kurią ši įsipareigojo pastatyti prieplauką. Jau greitai bus dešimtmetis, kai pažadas nevykdomas.

A.Vaitkus tikino, kad su ES institucijomis nepavyksta susitarti dėl palankesnio finansavimo procento šiam projektui.