Karališkas avansas

Nesame šventesni už Popiežių, todėl, kaip ir kiekviena nedidelė tauta, siekiame garsiausius pasaulio žmones kildinti iš savo tarpo.

Kol Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II neatvyko į Lietuvą, tol nė vienam žymiam ar ne taip jau žinomam Lietuvos istorikui nerūpėjo: turi monarchė lietuviško kraujo ar ne.

Jei tai būtų pasakyta ne tokia reikšminga proga, gal niekas nebūtų reagavęs.

Istorikai nemelavo.

Visos Europos karalių dinastijos, ar beveik visos, yra vienaip arba kitaip susijusios. Ir tų 17-os ar 20-os kartos gediminaičių palikuonių galima sugraibyti ne tik Anglijoje.

Svarbu yra ne kas pasakyta, o kada pasakyta. Istorikai puikiai tai žino.

Didžiosios Britanijos karalienės vizitas Lietuvai kainavo ne vieną milijoną litų. Ir reikia, kad įdėtos lėšos atsipirktų.

Aišku, karalienė neatvežė lagamino aukso ir maišo deimantų Lietuvos išlaidoms padengti.

Tačiau Jos Didenybė atvežė į šalį žymiai brangesnį dalyką – pasaulinę reklamą Lietuvai.

Ši reklama gali duoti milijardinius pelnus, jei valdžia bus protinga ir iš tiesų pateisins karalienės kol kas avansu ištartus žodžius: „Per penkiolika nepriklausomybės metų jūs pasiekėte tiek daug, kiek niekas iš jūsų nesitikėjo“.

Aišku, mes patys iš savo valdžių tikėjomės daugiau.

Mojuodami trispalvėmis ir viešai dainuodami uždraustas dainas, susikabinę už rankučių, naiviai tikėjomės, kad neteisybė išnyks savaime.

Tiesiog atrodė, kad valdžia dirbs tik žmonėms ir neturės jokių privilegijų. Panašiai, kaip pirmosios po 1918-ųjų Vasario 16-osios atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės - net be darbo užmokesčio.

Atrodė, kad užteks nusimesti nuo pečių vos ne iki komunizmo perbrandintą socializmą, ir Lietuvoje nebeliks korupcijos.

Po Sąjūdžio mitingų lakstydami su talonais po tuščias krautuves, svajojome ne tik apie pilnas prekių lentynas, bet ir apie tokias algas, kad būtų galima šį tą ir nusipirkti.

Buvome naivūs, todėl padarėme daug. Žinoma, palikome dar labai daug darbo ir po mūsų gyvensiančioms kartoms.